Dangės upe vėl plauks istoriniai laivai

  • Teksto dydis:

Lietuvos jūrų muziejus jau ketvirtą kartą Jūros šventės metu rengia tarptautinį istorinių ir tradicinių laivų paradą „Dangės flotilė“. Šeštadienį, liepos 25 d., jau ketvirtą kartą analogų Lietuvoje neturinčiame renginyje bus pristatyta  16 tradicinių laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos. 13 val. atidarius šį renginį, bus galima susipažinti prie Biržos tilto nuo 13 iki 18 val. stovinčiais laivais, apsilankyti ant kranto veikiančiose kūrybinėse dirbtuvėse, o 18 val. – grožėtis flotile, plaukiančia tarp Biržos ir Pilies tiltų.

Lietuvos jūrų muziejus jau ketvirtą kartą Jūros šventės metu rengia tarptautinį istorinių ir tradicinių laivų paradą „Dangės flotilė“. Šeštadienį, liepos 25 d., jau ketvirtą kartą analogų Lietuvoje neturinčiame renginyje bus pristatyta  16 tradicinių laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos. 13 val. atidarius šį renginį, bus galima susipažinti prie Biržos tilto nuo 13 iki 18 val. stovinčiais laivais, apsilankyti ant kranto veikiančiose kūrybinėse dirbtuvėse, o 18 val. – grožėtis flotile, plaukiančia tarp Biržos ir Pilies tiltų. Čia pamatysime ir tradicinius Kuršių marių laivus – kurėnus, venterines valtis, reisinę ir susipažinsime su egzotišku čiukčiu kajaku ar drakaru „Jotvingis“ – garsiausio norvegų Gokstado karo laivo kopija.                  

Gausiausia flotilėje – Kuršių marių tradicinių burvalčių – net septynios: keturi kurėnai, dvi venterinės valtys ir viena reisinė. Istorinių laivų paradą ves jaus Kuršių marių simboliu tapęs Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas – kurėnas „SüD 1“. Iš viso parade dalyvauja 4 šio tipo burvaltės: „Sturm 1“, „Kuršis“, „Rusnа (Rusija).

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės minimos jau net XIV–XV a. kronikose ir Vokiečių ordino valstybės dokumentuose. Kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys – pavadinimus gavo nuo tinklų, kuriais žvejojo, tipo. Vienintelis originalus kurėnas, praeitą šimtmetį dar plaukiojęs Kuršių mariose, yra eksponuojamas Lietuvos jūrų muziejaus senųjų laivų aikštelėje.

Parade pamatysime ir seniausias žmonijos naudojamą susisiekimui priemonę – luotą. Lietuvos upėse ir ežeruose luotais naudotasi nuo žilos senovės iki XX a. pradžios, vėliau juos pakeitė valtys. 2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Žemaitijos nacionaliniame parke išskobė keletą luotų. Vienas jų ir plauks parade.

Svečiai iš Rusijos – Pasaulinio vandenyno muziejaus Kaliningrade – be kurėno pristato ir archaišką, itin egzotišką čiukčių kajaką – Aliaskos, Grenlandijos, Čiukotkos pusiasalio gyventojų valtį. Šis laivas pastatytas pagal istorinius piešinius, gautus iš vieno JAV muziejaus. Korpusas pagamintas iš pušies, aptrauktas oda, palikus ertmę medžiotojui. Irimuisi naudojamas dvigubas irklas. Kajakas dar vadinamas baidare. Baidarėmis Šiaurės aborigenai vadino bet kokius mažus laivelius.

Baltarusiai parade pateiks staigmeną – jie pasirodo su vikingų karo laivo drakaro kopija „Jotvingis“. Ji pastatyta pagal Gokstado laivo pavyzdį (vikingų laivas, rastas 1880 m. pilkapyje Norvegijoje ir šiuo metu eksponuojamas muziejuje Osle). Gokstado laivas, pastatytas apie  850 metus  laikomas gražiausiu iš išlikusių vikingų laivų.

Taip pat parade pamatysite burinę valtį „ Fiord“ iš Lenkijos, Ukmergės skautų valtį „Laumė“, irklinę- burinę valtį „Kapitonas Gikas“ ir motorinę jachtą „Lillian“. Komentuos paradą etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, padedant Klaipėdos krašto kapelai „Martvežiai“.        



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių