- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiabučių gyventojams bendrojo turto priežiūra yra privaloma. Tai įgyvendinti galima renkantis iš trijų daugiabučio namo valdymo formų: darbų organizavimą patikėti būsto administratoriui, steigti butų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Visais atvejais didžiausia nauda pasiekiama tada, kai gyventojai suvokia esantys ne tik butų, bet ir viso namo šeimininkai.
Didmiesčiuose – įvairovė
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis sakė, kad maždaug pusė Kauno daugiabučių yra valdomi administratorių, 29 proc. bendrijų ir 20 proc. pagal jungtinės veiklos sutartį. „Dominuojančios valdymo formos kaip ir nėra. Apie pusę namų prižiūri daugiabučių administratoriai, o kitą pusę valdo patys gyventojai“, – sakė R.Endrikis.
Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus duomenimis, didžiąją dalį daugiabučių uostamiestyje administruoja savivaldybės paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai – 75 proc. Bendrijos valdymo būdą pasirinkę 20 proc. daugiabučių, jungtinės veiklos sutartį – 6 proc. „Pastebima, kad patalpų savininkai dažnai mano, jog perleidžiant namo valdymą savivaldybės paskirtam administratoriui nieko daugiau daryti nereikia, nors atsakomybė už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą jiems išlieka“, – pabrėžė savivaldybės atstovai.
75 proc. – maždaug tiek Klaipėdos daugiabučių valdo administratoriai.
Ši gyventojų atsakomybė dėl bendrojo turto akcentuojama ir Civiliniame kodekse. Jame numatoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Nesvarbu, kokią jų priežiūros ir valdymo formą savininkai yra pasirinkę, jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Bendrijos pranašumai
Kaip teigia Klaipėdos savivaldybės specialistai, manytina, kad geriausias būdas valdyti bendrąją nuosavybę – steigti bendriją ir patiems tvarkant savo nuosavybę matyti rezultatus. Tam reikia įsteigti juridinį asmenį – bendriją, išsirinkti valdymo, kontrolės organus.
Daugiabučių bendrijos nariai nusprendžia, kokį rangovą rinktis, kai pastatui reikia remonto, planuoja išlaidas, nusistato bendrijos mokesčius.
Namo bendrijai įkurti reikalingas namo savininkų susirinkimas, per jį tvirtinami bendrijos įstatai, išrenkamas pirmininkas. Bendrija gali vienyti ir daugiau nei vieną daugiabutį.
Bendrijoje pirmininkas neretai renkamas iš bendrijos narių arba kviečiami eiti šias pareigas asmenys iš šalies. Paminėtina, kad bendrijos gali patikėti įvairias funkcijas profesionaliems būsto administratoriams.
Įgalioti asmenys ar įmonės yra pagalbininkai išsaugoti ir puoselėti turtą, tačiau jie atsakingi už sutartimi apibrėžtą tam tikrą veiklą, o strateginiai, ilgalaikiai sprendimai visada lieka gyventojų rankose.
Jungtinės veiklos nauda
Kauno Dainavos mikrorajone esančio daugiabučio gyventoja Janina džiaugiasi esančia galimybe pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Ji atstovauja 100 butų savininkams bendradarbiaujant su administruojančia įmone. Janinos teigimu, įsteigti bendrijai pritrūko gyventojų ryžto, nes reikia sutvarkyti daug dokumentacijos, įvykdyti įvairias procedūras. „Dauguma gyventojų sako tam neturintys laiko, aš taip pat neturiu galimybių atsidėti pirmininkavimui, – pasakojo ji. – Anksčiau visas namo valdymas buvo atiduotas administratoriui, bet kildavo daug klausimų, kodėl pasirenkami vieni ar kiti darbai, o kai kurios sritys, mūsų nuomone, nesulaukdavo reikiamo dėmesio. Tarkim, mums atrodė, kad svarbiau pakeisti laiptinės langus, duris, bet nuspręsta pirmiau remontuoti stogą, nors jo būklė dar nebuvo labai bloga. Sužinoję apie jungtinės veiklos sutarties variantą supratome, kad ji mūsų atveju pati geriausia“, – teigė gyventoja.
Janinai užtenka gyvai pabendrauti su kaimynais arba sulaukti jų klausimų elektroniniu paštu, o susirinkimus, darbų planus rengia administruojanti bendrovė. „Žmonių pageidavimus, lūkesčius perduodu partneriams, kurie paskui derina darbų eigą su manimi“, – kalbėjo ji.
Šeimininkas – svarbiausias
Gyventojų susirinkimuose paprastai aptariamas daugiabučio bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, rekonstrukcijos metinis ir ilgalaikis planas.
Savivaldybių atstovai akcentuoja, kad nesvarbu, kokią daugiabučio valdymo formą pasirenka gyventojai, visų pirma, jie patys yra turto šeimininkai. Įgalioti asmenys ar įmonės padeda išsaugoti ir puoselėti turtą, tačiau jie atsakingi už sutartimi apibrėžtą tam tikrą veiklą, o strateginiai, ilgalaikiai sprendimai visada lieka gyventojų rankose. Kuo jie aktyvesni, tuo lengviau ir sklandžiau organizuojami priežiūros darbai tiek jungtinės veiklos sutarties, tiek bendrijos atveju.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangos oro uosto teritorijoje bus kertamas miškas12
Užtikrinant orlaivių saugą, Palangos oro uosto teritorijos rytinėje dalyje bus naikinamas anksčiau valstybei priklausęs miškas. ...
-
Išleistas ar ištaškytas milijonas?25
Klaipėdos tarybos posėdyje opozicijos atstovai miesto merui Arvydui Vaitkui uždavė klausimą – koks viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ likimas? ...
-
Trumpam užsuks vasara
Nuo šiandienos žvarbų orą kuriam laikui pamiršime, laukia gana vasariški orai, bent jau šį savaitgalį ir pirmąją kitos savaitės pusę. Sinoptikai žada kai kuriomis dienomis orą sušilsiant net iki 23 laipsnių &scaro...
-
Neringos skulptūra dar nesutvarkyta5
Nuo kovo pabaigos nubyrėjusios Neringos skulptūros plokštės kol kas dar nepakeistos naujomis. Jau surinktos plokščių liekanos, tačiau stop juosta ar kitais skiriamaisiais ženklais skulptūra neapjuosta. ...
-
Jakų gyventojai sunerimę: tamsaus gymio vyras į savo automobilį mėgino įsisodinti berniuką?7
Jakų gyventojai ne juokais sunerimę. Maždaug dešimties metų berniuką autobusų stotelėje, kaip įtarta, tamsaus gymio vyriškis mėgino įsisodinti į savo automobilį. Vaikas nuo vyro paspruko. ...
-
Prie parduotuvės Žardės kvartale – netvarka11
Žardės kvartale prie įėjimo į „Iki“ parduotuvę sutrupėjusios laiptų plytelės dar nepradėtos tvarkyti, tik apjuostos stop juosta. Klaipėdiečiai piktinasi, esą ši problema daugiau negu mėnesį nesprendžiama. Be to, į parduotuv...
-
I. Kanto viešojoje bibliotekoje – pokyčiai: Laukininkų padalinys laikinai uždarytas
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Laukininkų padalinyje vyksta remonto darbai, kurie truks apie tris mėnesius. Bus atnaujintos bibliotekos knygų lentynos, pakeistos grindys, padažytos sienos ir atlikti kiti būtini darba...
-
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę: kiemuose – šimtai apleistų automobilių6
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę dėl kiemuose rūdijančių apleistų automobilių. Aiškėja, kad pernai surašyta daugiau nei 500 protokolų dėl apleistų mašinų. ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus švenčia dvi sukaktis: pastato istorija – turtinga7
Šiemet Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) švenčia dvi sukaktis – pastato 250-metį ir muziejaus veiklos šimtmetį. Šiai progai paminėti čia vyks įvairūs renginiai, užsiėmimai, edukacijos, o kad būtų lengviau...
-
Rinkėjai – tuščia vieta?56
Vangią prezidento rinkimų kampaniją piliečiai vertina kaip asmeninį įžeidimą, neva rinkėjams demonstruojama, kad dėl jų balsų politikams nėra prasmės kautis. Dėl susidariusios situacijos esą nemažiau kalta ir pati visuomenė, kuri neberodo pas...