Nuvirto ant skulptūros

Po savaitgalį pajūryje siautėjusios audros padarinius skaičiuojanti savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė vakar jau žinojo, kad mieste teko sutvarkyti 30 vėjo išverstų medžių ir didesnių nulūžusių šakų.

Tam savivaldybė turėjo skirti 2,1 tūkst. eurų. Čia nepriskaičiuoti tie medžiai, kuriuos tą pačią dieną supjaustė ir nuo gatvių ar kiemuose nuo suknežintų automobilių pašalino ugniagesiai gelbėtojai.

Skulptūrų parke savivaldybės samdyta įmonė sutvarkė penkis nuvirtusius medžius ir išgabeno daug nulaužtų šakų.

Tie klaipėdiečiai, kurie sekmadienį ryžosi pavaikštinėti po Skulptūrų parką, neleis sumeluoti – vaizdas buvo liūdnas. Iš šaknų išvirtę medžiai riogsojo ant takų. Kai kurių nulūžo didžiosios šakos ir atidengė sueižėjusius kamienus.

Tarp parką nuklojusių lapų ir šakų galima buvo pamatyti ir korį. Matyt, vieno išpuvusio medžio drevėje apsigyveno laukinės bitės.

Šį kartą vėjo nulaužta didelė medžio šaka užkrito ir apgadino visai netoli nuo Sausio 15-osios sukilimo dalyvių kapo esančią Vaclovo Krutinio skulptūros „Bangų šešėliai“ dalį.

Ji buvo išjudinta. Skulptūrą teko aptverti „Stop“ juosta.

Kol kas nežinia, kada restauratorius galės prie jos darbuotis.

Pavojai: sekmadienį po audros paaiškėjo, kad medis nugriuvo visai netoli paminklo, kuris reikšmingas Lietuvos valstybingumui. / „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Kas apmokės šiuos darbus, kol kas nežinia. Skulptūros yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus dispozicijoje.

Tikėtina, kad būtent muziejui teks šios skulptūros tvarkybos išlaidos. Kol kas tokios išlaidos nenumatytos. Kai bus aišku, kiek kainuos restauravimas, muziejininkai svarstys, iš kur paimti šiuos pinigus.

Aišku, gaila, kad reikėjo patirti išlaidų, bet mes negalime numatyti, kas bus rytoj.

Direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė neskaičiavo, kiek medžių ar didžiųjų šakų nubloškė pastaroji audra. Ne viena didžiulė šaka krito visai arti skulptūrų ir tik atsitiktinumas lėmė, kad jos šį kartą nenukentėjo.

Specialistus paliko už durų

„Gal prieš aštuonerius metus po parką vaikščiojau su girininku. Jis sakė, kad labai daug senų medžių viduje yra išpuvę, kiek jie stovės, neaišku. Jei taip, reikėtų daugelį jų šalinti. Bet gal galima tokius medžius gydyti? Nežinia, kaip įvertinti šakas, kurios yra labai stambios ir dažnai krenta ir ant paminklų, ir ant skulptūrų. Pamenu, aptariant parko atnaujinimą, mums buvo pateiktas vienas projektas, o kai visuomenininkai bei politikai pradėjo kovoti už medžių išsaugojimą, mes buvome palikti už uždarų durų ir tik vėliau sužinojome, kad vietoje 500 numatytų šalinti medžių sąraše liko tik apie pusantro šimto. Mes nebuvome informuoti, kodėl taip nuspręsta“, – prisiminė neseną istoriją S. Simanaitienė.

Skulptūrų parko atnaujinimo želdinių dalies projekto vadovė kraštovaizdžio architektė, atliekanti ir dendrologines ekspertizes Rita Goliakovienė su nusivylimu ir apmaudu kalbėjo apie parką.

Klausimas: kol kas nežinia, kiek kainuos nuvirtusio medžio apgadintos skulptūros restauravimas ir kas už tai turės sumokėti. / „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Apžiūrinėdama jį po ne pirmos šiemet audros, specialistė pastebėjo, kad nuvirto ne tik tie medžiai, kuriuos pradžioje buvo numatyta šalinti.

„Nesu tokia piktybiška, kad sekčiau, kurie išvirto, o kurie liko, bet tikrai žinau, kad buvo palikta senų medžių, kurie gali bet kada griūti. Prie sukilėlių paminklo liko vienas senas, kuris šios audros metu nugriuvo. Netoli J. L. Wienerio paminklo stovi toks kiauras uosis. Šį kartą jis išliko. Senuosius medžius stengėmės išsaugoti, bet juos reikia sutvirtinti. Smulkmės išliko, bet jos parko nepuošia, – apmaudo neslėpė kraštovaizdžio architektė. – Jei man šį darbą reikėtų daryti iš naujo, parašyčiau tą patį. Savo nuostatomis neabejoju. Matote, kas dabar gaunasi.“

Sprendė poetai ir politikai

Specialistė pabrėžė dar vieną, kol kas garsiai neaptartą problemą.

Vietoje panaikintų medžių buvo numatyta pasodinti naujus želdinius.

Bet kadangi didžioji dauguma senųjų liko stovėti, naujieji želdiniai stelbiami, jie negalės vešėti ir puošti parko, o galiausiai neatliks jiems skirto vaidmens.

R. Goliakovienė pasakojo daug kartų pristatinėjusi projektą, aptarusi ir įrodinėjusi, kad kiekvienam medžiui normaliai vystytis turi būti tam tikra vieta ir aplinka, jis turi gauti pakankamai šviesos.

Priešingu atveju medžiai nesivysto ir yra pažeidžiami.

„Kiek kartų vaikštinėdama parku esu girdėjusi kalbant vaikštinėtojus, kad tiek medžių išpjauta. Gal ir gaila, bet viską reikia daryti savo laiku. Nežinau, kodėl nebuvo prižiūrimas parkas, kodėl jame patys suvešėjo nesodinti želdiniai“, – senas tiesas priminė R. Goliakovienė.

Neatmestina, kad kai kurie medžiai galėjo būti paveikti įrengiant takus, juk ne vienam teko apkapoti šaknis, mat labai svarbu, kad šaknynas būtų vientisas. Tada medis praranda atsparumą.

Inga Kubilienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Specialistė konstatavo – kuo medis atviriau auga, kuo daugiau turi šakų ir sveikų, nepažeistų šaknų, tuo yra sveikesnis ir atsparesnis vėjams.

„Buvo sukurta komisija su žaliaisiais priešakyje, jie rinko parašus. Tokius dalykus, kaip parko formavimas, turi daryti specialistai, o ne poetai ar politikai. Žmogus turi išmanyti, ką daro, o ne kalbėti, kad jam gražu susivėrusios lajos. Ar taip galima sakyti parke, kur yra gerų medžių, bet pilna ir tokių, kurie neišgyvens, o dar ir stelbia geruosius? Keistai skambėjo, kai buvo kalbama apie miško aplinką parke, kur jokiu mišku nė nekvepia. Ne kartą kalbėjome, kad prie Miesto tvarkymo skyriaus turėtų būti želdynų priežiūros grupės. Tai turi būti žmonės, kurie išmano apie želdynus. Juk gatvės ir parko medis – ne tas pats. Turi būti rimta arboristinė priežiūra, būtina sutvirtinti to reikalaujančius medžius, lengvinti lają“, – anksčiau ne kartą minėtus pasiūlymus vardijo R. Goliakovienė.

Prioritetas – kovarniams?

Kalbos apie biologinės įvairovės išsaugojimą taip pat padarė žalos.

Taip neleista šalinti dar daugiau medžių, o rezultatas jau dabar gali būti skaičiuojamas eurais, kurie bus išleisti valyti kovarnių apdergtus takus.

Jais žmonės nevaikšto ir nevaikščios, nes baiminsis būti apdergti.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I. Kubilienė minėjo, kad ankstesnės audros metu vėjovartų mieste nebuvo, nes vis dar buvo sausa.

Tik po gausesnio lietaus medžių paklotė paminkštėjo, todėl medžiai nesunkiai griuvo išjudinti vėjo.

Pasirodo, „Klaipėdos želdinių“ genėjimo darbus užsako miestas. Netrukus genėtojai turėtų pradėti rudeninius darbus.

„Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Pasak I. Kubilienės, parkų želdinių priežiūrai atskiri specialistai nesamdomi. Yra želdinių priežiūros komisija, jos nariai apžiūri tam tikrus augalus.

Yra ir specialistas, kuris turėtų apžiūrėti parkus bei skverus, jis įvertina atskirus augalus.

Paklausta, ar buvo padaryta klaida, kai pasidavus visuomenininkų, o ne specialistų nuomonei Skulptūrų parke neleista šalinti numatytų medžių, I. Kubilienė teigė nedrįstanti vertinti tokio sprendimo.

„Žinau, kad liko medžiai, kurie buvo pažymėti kirsti. Manau, keli šimtai medžių dar stovės ir stovės, bet pati nedrįsčiau komentuoti šios situacijos. Už medžio aplankstytą viešojo tualeto tvarkymą sumokėjo rangovai. Aišku, gaila, kad reikėjo patirti išlaidų, bet mes negalime numatyti, kas bus rytoj. Kartais pažymėtas šalinti medis gali išlaikyti ilgiau nei geros būklės“, – svarstė valdininkė.

Dabar galima tik prisiminti, kokie aktyvūs buvo tie, kas kovojo už medžių išsaugojimą ir kaip neatsakingai ankstesnės kadencijos miesto politikai pasidavė jų įtakai.

Poetinės paralelės lyginant medžius su motinos blakstienomis be pragmatiško požiūrio į mūsų visų turtą greitai pamirštamos, kai tenka krapštyti pinigus iš mūsų visų, bet ne savo kišenės.