- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako atidarymo renginyje dalyvavo Gitanas Nausėda, Marius Skuodis, savivaldos atstovai ir kiti svečiai.
-
Dviratininkams atverta rekonstruota tako Smiltynė–Nida 13,5 km ilgio atkarpa
-
Dviratininkams atverta rekonstruota tako Smiltynė–Nida 13,5 km ilgio atkarpa
-
Dviratininkams atverta rekonstruota tako Smiltynė–Nida 13,5 km ilgio atkarpa
Penktadienį Smiltynėje po rekonstrukcijos buvo oficialiai atidaryta Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako dalis. Nuo Smiltynės link Juodkrantės vedanti 13,5 km ilgio atkarpa atverta dalyvaujant Prezidentui Gitanui Nausėdai ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. Tai – pirmasis žingsnis, įgyvendinant vieną didžiausių dviračių takų rekonstrukcijos projektų Lietuvoje per kelerius pastaruosius ir artimiausius metus.
Finišo tiesiąją pasiekė nuo vasario mėnesio pabaigos vykę darbai dviejuose pradiniuose tako Smiltynė–Nida ruožuose tarp 2,104 km ir 15,567 km. Tvariai po Kuršių neriją keliaujančių Lietuvos ir užsienio turistų bei vietos gyventojų kelionės nuo šiol bus patogesnės, o svarbiausia – saugesnės.
„Esu tikras, kad rekonstruotas, modernus Kuršių nerijos dviračių ir pėsčiųjų takas padės savo tikslų drauge siekti ir Neringos kurortui, ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Žinau, kad už rekonstrukcijos projektą atsakingoms institucijoms ir savivaldybėms teko ir tenka gerokai padirbėti siekiant sutarimo ir dėl dėmesio aplinkai, ir dėl saugaus, patogaus keliavimo. Tegu ši patirtis tampa pavyzdžiu ir kitoms nuostabioms Lietuvos vietovėms, ir kitoms institucijoms kuriant aplinkai jautrią susisiekimo infrastruktūrą“, – atidarymo ceremonijoje sakė Prezidentas G. Nausėda.
Visuomenei atverta renovuota 13,5 km ilgio atkarpa veda nuo Smiltynės link Juodkrantės. Susisiekimo ministerijos nuotr.
Rekonstrukcijos metu takas buvo praplatintas nuo 2–2,5 m iki 3,5 m. Jame įrengta papildoma apsauga nuo medžių šaknų ir sustiprinta dangos konstrukcija užtikrins ilgametę tako eksploataciją be papildomo remonto. Naujosios infrastruktūros parametrai, esant pavojui, taip pat leis taku pasinaudoti miškų priežiūros ir priešgaisrinės apsaugos sunkiasvorei technikai. Tai itin aktualu, kadangi šio pusiasalio miškai ne kartą nukentėjo nuo gaisrų.
„Kalbėkime atvirai: Neringos tako būklė buvo kritinė, ir klausimas buvo ne apie patogumą, bet žmonių saugumą. Padarėme tai, ką buvome pažadėję: dabar jau rekonstruota 13,5 km ilgio Neringos tako dalis, o startavę šį rudenį likusį 22,3 km ilgio ruožą planuojame atnaujinti iki 2024 m. vasaros. Tai – dešimtmečius laukta rekonstrukcija, po kurios per vaizdingąjį Kuršių nerijos regioninį parką besidriekiantis takas taps, ko gero, geriausia trasa visoje Lietuvoje“, – renginio metu kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.
Susisiekimo ministro M. Skuodžio (viduryje) teigimu, po rekonstrukcijos iki tol kritinės būklės buvęs Neringos takas taps reprezentaciniu Lietuvos dviračių infrastruktūros objektu. Susisiekimo ministerijos nuotr.
Rekonstruotas ir visuomenei atvertas tako ruožas sutampa su tarptautinių dviračių trasų „EuroVelo 10“ (Baltijos jūros trasa) ir „EuroVelo 13“ (Geležinės uždangos takas) atkarpomis, todėl manoma, kad įsibėgėjanti rekonstrukcija svariai prisidės prie tarptautinio ekologiško turizmo skatinimo.
Kapitalinę 13,5 km tako rekonstrukciją vykdė statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Bendra projekto sutarčių vertė – 5,8 mln. Eur.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, šio tako pirmosios dalies sutvarkymas – gera žinia dviratininkų, poilsiautojų, turistų bendruomenėms, kuriant patogią ir saugią, darnų judumą skatinančią infrastruktūrą.
„Takas driekiasi per saugomą teritoriją Kuršių nerijoje, tad, jį tvarkant, buvo sprendžiami jautrūs klausimai dėl medžių, kopų, augalijos išsaugojimo. Džiaugiuosi, kad įgyvendinant projektą buvo sutelktos kelių partnerių – VĮ Valstybinės miškų urėdijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir kitų institucijų – pajėgos, juk vykdant rekonstrukciją turėjo derėti tiek aplinkosaugos, tiek ir eismo saugumo aspektai“, – pridūrė M. Švaikauskas.
Neringos tako rekonstrukcijos laukė ne tik Kuršių nerijos gyventojai – tai yra tarptautinės reikšmės įvykis. Susisiekimo ministerijos nuotr.
Sparčiai atnaujinamas Smiltynę su Nida jungiantis takas, pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, paskatins gamtiniu požiūriu unikalų Lietuvos pusiasalį iš naujo atrasti ir pažinti naudojantis ekologišku dviračių transportu ir prisidės prie vietovės patrauklumo didinimo.
„Dviračių tako kelionė rekonstrukcijos link užtruko, tačiau dabar matomas rezultatas ypač džiugina. Priminsiu, kad prieš kelerius metus takas buvo teisiškai dingęs, tačiau galų gale ne tik atsirado, bet ir sulaukė tinkamo dėmesio. Šios rekonstrukcijos laukė ne tik Neringos gyventojai – tai tarptautinės reikšmės įvykis. Sutvarkytas takas kurs platesnes ir saugesnes galimybes aktyviam poilsiui gamtoje, sudarys geresnes sąlygas tarnyboms rūpintis Kuršių nerijos miškais ir, žinoma, skatins automobilį iškeisti į dviratį. Neringos bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkoju Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Be galo džiaugiamės ir viliamės greitai sulaukti tolesnės dviračių tako rekonstrukcijos“, – teigė Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.
Bendras tako Smiltynė–Nida ilgis yra apie 50 km. Didžioji jo dalis, beveik 36 km nuo Smiltynės iki Preilos, priklauso AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai, likusi dalis – Neringos savivaldybei. Visuomenei jau atvėrus pirmąją 13,5 km ilgio atkarpą, darbai dar šiemet persikels į 15,6 km ilgio ruožą, pro Juodkrantę vedantį Pervalkos link. Lygiagrečiai bus tvarkoma 6,7 km ilgio tako dalis ties Pervalka bei takai palei kelius nuo Pervalkos ir Preilos jūros link. Neringos savivaldybei priklausantis tako ruožas nuo Pervalkos iki Nidos – geros būklės ir eksploatuoti yra tinkamas.
Istorinis Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių takas buvo tiesiamas keliais etapais. Ruožas nuo Pervalkos gyvenvietės iki Pervalkos paplūdimio įrengtas dar 1978 m. Dalimis lipdytas takas sulaukdavo tik būtinojo remonto ir rekonstruojamas iki šiol nebuvo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aitvarų festivalyje – linksmybės, žaidimai ir nuotykiai
Antrus metus iš eilės Klaipėdoje vasara pasitinkama aitvarų festivaliu „Vėjų vėjai“. Šimtai klaipėdiečių šiandieną į dangų paleis daugiau negu pusę tūkstančio savo rankomis pagamintų aitvarų. ...
-
„Mano būstas“ uostamiestyje surengė Europinę kaimynų dieną6
Penktadienio vakarą klaipėdiečiai pasitiko švęsdami Europinę kaimynų dieną, ją pirmą kartą uostamiestyje suorganizavo bendrovė „Mano būstas“. ...
-
Klaipėdos LEZ pradedamos naujos „Mestillos“ gamyklos statybos10
Penktadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos biodyzelino gamintojos „Mestillos“ naujos rapsų perdirbimo gamyklos statybos. ...
-
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos dviračių tako, sutvarkyta atkarpa Smiltynė–Juodkrantė
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako, atvertas ruožas nuo Smiltynės iki Juodkrantės. ...
-
Usėnų kaimo tragedija: liko tik bendras kapas24
Jau kitąmet birželio pradžioje sukaks 60 metų po šiurpios Usėnų kaimo tragedijos, kai šešios šeimos neteko savo berniukų, viena jų – net dviejų sūnų. Vaikus pražudė smalsumas – ardydami Antrojo pasaulinio ka...
-
Kuršių mariose gaišta žuvys: ar reikėtų nerimauti?4
Kuršių mariose ir uoste nemažai kritusių žuvų. Bet aplinkosaugininkai sako, kad nerimauti nereiktų. Esą žuvys dūsta dėl karščių vandenyje sumažėjus deguoniui ir dėl žydinčių dumblių išskiriamų toksinų. ...
-
Palangoje atidarytas didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas23
Penktadienį Palangoje atidarytas didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas. ...
-
Karštis žada trauktis1
Nebūdingas gegužei karštis gerokai pakenkė kai kurių žmonių sveikatai. Panašu, kad jau artimiausiomis dienomis turėsime atokvėpį nuo kaitros, o šilumą mėgstantiems gali būti pernelyg vėsu. ...
-
Klaipėdiečiams apkarto restorano kaimynystė: pasiskundė savivaldybei14
Liepų gatvės gyventojai skundžiasi restorano „Čili pica“ kaimynyste. Neapsikentę vaizdelių vidiniame kieme, žmonės pasiskundė savivaldybei. ...
-
Nuspręsti dėl rūkymo gali ir vienas gyventojas11
Klaipėdiečiai šiais metais už rūkymą balkonuose negavo nė vienos baudos. Nors nusiskundimų apie rūkančius asmenis daugiabučių balkonuose vis pasitaiko internetinėje erdvėje, tačiau klaipėdiečiai drausti vieni kitiems rūkyti balkonuose n...