- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako atidarymo renginyje dalyvavo Gitanas Nausėda, Marius Skuodis, savivaldos atstovai ir kiti svečiai.
-
Dviratininkams atverta rekonstruota tako Smiltynė–Nida 13,5 km ilgio atkarpa
-
Dviratininkams atverta rekonstruota tako Smiltynė–Nida 13,5 km ilgio atkarpa
-
Dviratininkams atverta rekonstruota tako Smiltynė–Nida 13,5 km ilgio atkarpa
Penktadienį Smiltynėje po rekonstrukcijos buvo oficialiai atidaryta Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako dalis. Nuo Smiltynės link Juodkrantės vedanti 13,5 km ilgio atkarpa atverta dalyvaujant Prezidentui Gitanui Nausėdai ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. Tai – pirmasis žingsnis, įgyvendinant vieną didžiausių dviračių takų rekonstrukcijos projektų Lietuvoje per kelerius pastaruosius ir artimiausius metus.
Finišo tiesiąją pasiekė nuo vasario mėnesio pabaigos vykę darbai dviejuose pradiniuose tako Smiltynė–Nida ruožuose tarp 2,104 km ir 15,567 km. Tvariai po Kuršių neriją keliaujančių Lietuvos ir užsienio turistų bei vietos gyventojų kelionės nuo šiol bus patogesnės, o svarbiausia – saugesnės.
„Esu tikras, kad rekonstruotas, modernus Kuršių nerijos dviračių ir pėsčiųjų takas padės savo tikslų drauge siekti ir Neringos kurortui, ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Žinau, kad už rekonstrukcijos projektą atsakingoms institucijoms ir savivaldybėms teko ir tenka gerokai padirbėti siekiant sutarimo ir dėl dėmesio aplinkai, ir dėl saugaus, patogaus keliavimo. Tegu ši patirtis tampa pavyzdžiu ir kitoms nuostabioms Lietuvos vietovėms, ir kitoms institucijoms kuriant aplinkai jautrią susisiekimo infrastruktūrą“, – atidarymo ceremonijoje sakė Prezidentas G. Nausėda.
Visuomenei atverta renovuota 13,5 km ilgio atkarpa veda nuo Smiltynės link Juodkrantės. Susisiekimo ministerijos nuotr.
Rekonstrukcijos metu takas buvo praplatintas nuo 2–2,5 m iki 3,5 m. Jame įrengta papildoma apsauga nuo medžių šaknų ir sustiprinta dangos konstrukcija užtikrins ilgametę tako eksploataciją be papildomo remonto. Naujosios infrastruktūros parametrai, esant pavojui, taip pat leis taku pasinaudoti miškų priežiūros ir priešgaisrinės apsaugos sunkiasvorei technikai. Tai itin aktualu, kadangi šio pusiasalio miškai ne kartą nukentėjo nuo gaisrų.
„Kalbėkime atvirai: Neringos tako būklė buvo kritinė, ir klausimas buvo ne apie patogumą, bet žmonių saugumą. Padarėme tai, ką buvome pažadėję: dabar jau rekonstruota 13,5 km ilgio Neringos tako dalis, o startavę šį rudenį likusį 22,3 km ilgio ruožą planuojame atnaujinti iki 2024 m. vasaros. Tai – dešimtmečius laukta rekonstrukcija, po kurios per vaizdingąjį Kuršių nerijos regioninį parką besidriekiantis takas taps, ko gero, geriausia trasa visoje Lietuvoje“, – renginio metu kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.
Susisiekimo ministro M. Skuodžio (viduryje) teigimu, po rekonstrukcijos iki tol kritinės būklės buvęs Neringos takas taps reprezentaciniu Lietuvos dviračių infrastruktūros objektu. Susisiekimo ministerijos nuotr.
Rekonstruotas ir visuomenei atvertas tako ruožas sutampa su tarptautinių dviračių trasų „EuroVelo 10“ (Baltijos jūros trasa) ir „EuroVelo 13“ (Geležinės uždangos takas) atkarpomis, todėl manoma, kad įsibėgėjanti rekonstrukcija svariai prisidės prie tarptautinio ekologiško turizmo skatinimo.
Kapitalinę 13,5 km tako rekonstrukciją vykdė statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Bendra projekto sutarčių vertė – 5,8 mln. Eur.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, šio tako pirmosios dalies sutvarkymas – gera žinia dviratininkų, poilsiautojų, turistų bendruomenėms, kuriant patogią ir saugią, darnų judumą skatinančią infrastruktūrą.
„Takas driekiasi per saugomą teritoriją Kuršių nerijoje, tad, jį tvarkant, buvo sprendžiami jautrūs klausimai dėl medžių, kopų, augalijos išsaugojimo. Džiaugiuosi, kad įgyvendinant projektą buvo sutelktos kelių partnerių – VĮ Valstybinės miškų urėdijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir kitų institucijų – pajėgos, juk vykdant rekonstrukciją turėjo derėti tiek aplinkosaugos, tiek ir eismo saugumo aspektai“, – pridūrė M. Švaikauskas.
Neringos tako rekonstrukcijos laukė ne tik Kuršių nerijos gyventojai – tai yra tarptautinės reikšmės įvykis. Susisiekimo ministerijos nuotr.
Sparčiai atnaujinamas Smiltynę su Nida jungiantis takas, pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, paskatins gamtiniu požiūriu unikalų Lietuvos pusiasalį iš naujo atrasti ir pažinti naudojantis ekologišku dviračių transportu ir prisidės prie vietovės patrauklumo didinimo.
„Dviračių tako kelionė rekonstrukcijos link užtruko, tačiau dabar matomas rezultatas ypač džiugina. Priminsiu, kad prieš kelerius metus takas buvo teisiškai dingęs, tačiau galų gale ne tik atsirado, bet ir sulaukė tinkamo dėmesio. Šios rekonstrukcijos laukė ne tik Neringos gyventojai – tai tarptautinės reikšmės įvykis. Sutvarkytas takas kurs platesnes ir saugesnes galimybes aktyviam poilsiui gamtoje, sudarys geresnes sąlygas tarnyboms rūpintis Kuršių nerijos miškais ir, žinoma, skatins automobilį iškeisti į dviratį. Neringos bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkoju Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Be galo džiaugiamės ir viliamės greitai sulaukti tolesnės dviračių tako rekonstrukcijos“, – teigė Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.
Bendras tako Smiltynė–Nida ilgis yra apie 50 km. Didžioji jo dalis, beveik 36 km nuo Smiltynės iki Preilos, priklauso AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai, likusi dalis – Neringos savivaldybei. Visuomenei jau atvėrus pirmąją 13,5 km ilgio atkarpą, darbai dar šiemet persikels į 15,6 km ilgio ruožą, pro Juodkrantę vedantį Pervalkos link. Lygiagrečiai bus tvarkoma 6,7 km ilgio tako dalis ties Pervalka bei takai palei kelius nuo Pervalkos ir Preilos jūros link. Neringos savivaldybei priklausantis tako ruožas nuo Pervalkos iki Nidos – geros būklės ir eksploatuoti yra tinkamas.
Istorinis Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių takas buvo tiesiamas keliais etapais. Ruožas nuo Pervalkos gyvenvietės iki Pervalkos paplūdimio įrengtas dar 1978 m. Dalimis lipdytas takas sulaukdavo tik būtinojo remonto ir rekonstruojamas iki šiol nebuvo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tvarkant Olando Kepurę pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys
Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, sutvirtinant vieną lankomiausių Lietuvos kraštovaizdžių – Olando Kepurę – pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys. ...
-
Uostamiestyje įžiebta pagrindinė miesto eglė1
Šiandien Klaipėdoje įžiebta pagrindinė miesto eglė. Tūkstančiams miestiečių miestas padovanojo įspūdingą šventinį koncertą su žymiais šalies atlikėjais. Viso renginio metu užburiančius pasirodymus demonstravo šok...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Žygiu iš Palangos į Klaipėdą baigsis ekspedicija aplink Baltijos jūrą2
Žygiu iš Palangos į Klaipėdą šeštadienį baigsis devynis mėnesius trukusi ekspedicija aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“. ...
-
Klaipėdos uostas atvėrė vartus Kalėdoms: jūros apsuptyje ant molo įžiebta eglutė
Dar viena ypatinga uostamiesčio erdvė sušvito šventine nuotaika – penktadienio pavakarę ant šiaurinio molo įžiebta puošni žaliaskarė. Tokia dovana artėjant Kalėdoms klaipėdiečius ir miesto svečius jau ne pirmus met...
-
Lietūs pagaliau trauksis
Pajūryje kitą savaitę vyraus orai be lietaus. Kritulius sinoptikai žada tik savaitės viduryje – trečiadienį, tačiau lietaus dar galima sulaukti ir kitą šeštadienį. ...
-
Prisiekė nauja Klaipėdos tarybos narė
Klaipėdos miesto tarybos posėdyje prisiekė nauja tarybos narė socialdemokratė Lilija Petraitienė. Ji pakeitė partijos kolegą Vytautą Grubliauską, kuris šiemet Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje laimėjo parlamentaro mandatą. ...
-
Sutarta dėl Klaipėdos rajone gyvenančių vaikų neformaliojo švietimo ugdymo kompensavimo
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės sutarė dėl ūkio išlaidų kompensavimo už rajone gyvenančius vaikus, besimokančius Klaipėdos miesto biudžetinėse švietimo ir sporto įstaigose pagal neformaliojo švietimo programas. ...
-
Klaipėdos pilies bokšte – laiškas ir laikraštis
Klaipėdos tvirtovės bokštas pasipuošė smaile, o prie jos pagrindo pritvirtintoje talpyklėje palikta kapsulė su laišku ateities kartoms. Kada nors ją atidarę žmonės perskaitys ir 2024 metų lapkričio 29 dienos dienraštį &b...
-
Klaipėdiečiai neslepia pasididžiavimo gyva miesto egle: natūralumas visada puošia
Klaipėda jau gyvena Kalėdų laukimu. Atsigabeno pagrindinę miesto eglę. Ji vėl žmonių dovanota, bet šiemet stebins – suksis ir spindės, kaip Rokfelerio eglė Niujorke. Į kitus Vakarų Lietuvos miestus irgi jau atkeliavo žaliaskarės. ...