– Koks pajūryje budinčių gelbėtojų darbas?

– Viskas priklauso nuo orų. Darbas yra nuo ryto iki vakaro stebėti poilsiautojų elgesį ne tik vandenyje, kad nepaskęstų, bet ir ant smėlio, nes ten irgi vyksta daug veiksmo. Reikia patruliuoti, dėl saugaus elgesio bendrauti su poilsiautojais. Reikia pastoviai būti budriems, nes niekada negali žinoti, kas gali atsitikti.

– Kaip Klaipėdos gelbėtojams pavyksta suvaldyti tokį didžiulį žmonių srautą?

– Gelbėtojai bando suvaldyti. Jeigu nepavyksta, tada kviečiama policija. Tačiau dažniausiai poilsiautojai geranoriškai atkreipia dėmesį į gelbėtojų nurodymus, kur saugiau maudytis, kaip saugiau elgtis, tad kol kas gelbėtojams situaciją suvaldyti pavyksta.

– Ar norėtumėte, kad Klaipėdos pliažuose budėtų policijos pareigūnai?

Panikuojant ir plaukiant prieš srovę prarandama daug jėgų ir pradedama skęsti.

– Mes bendradarbiaujame su policijos pareigūnais, jie turi savo keturratį. Jie atvažiuoja ir kartu su gelbėtojais patruliuoja, taip pat jie patruliuoja ir atskirai. Jeigu atsiranda problemų, mes bet kada galime paskambinti policijai ir iškviesti patrulius.

– Kiek šiais metais šiltuoju metų laiku skendo žmonių? Kiek pavyko išgelbėti?

– Ši vasara – labai sudėtinga. Po šalto pavasario, vasaros pradžia irgi buvo šalta. Paskui atėjo šilti orai. Žmonės, kurie pasiilgo šilumos, puolė prie jūros, ėjo maudytis pamiršę apie saugų elgesį. Šią vasarą jūra pavojinga, dažnai vėjuota ir banguota, dažnai keičiasi vėjo kryptis, stipriai vyrauja povandeninės srovės. Šią vasarą išgelbėti jau 22 poilsiautojai, kurie negalėjo grįžti į krantą, skendo. Vienas poilsiautojas buvo dingęs jūroje.

– Koks pastebimas pokytis palyginus su praėjusių metų vasara?

– Praeitais metais buvo žymiai karščiau, mažiau vėjuota ir banguota, todėl pernai teko gelbėti mažiau žmonių. Gelbėtojai taip pat stengiasi ir dėl prevencijos, kad nebūtų prieinama iki skendimo. Vietiniai žmonės sąmoningesni negu tie, kurie atvyksta iš kitų miestų arba šalių. Neretai, nors jeigu pamato raudoną vėliavą, vis tiek nori maudytis. Banguojanti jūra jiems – pramoga. Tačiau tai taip pat ir didelis pavojus.

– Kokio amžiaus ir iš kur yra daugiausiai nepaklusnių poilsiautojų?

– Nėra amžiaus vidurkio. Skęsta vaikai, kurių tėvai nepastebi. Taip pat ir jaunimas nori pasirodyti. Suaugę bei vyresniojo amžiaus žmonės taip pat.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar stebima tendencija, kad daugiau nepaklusnių poilsiautojų yra ne Lietuvos piliečiai?

– Pagal statistiką, dažniausiai skęsta tie, kurie yra ne vietiniai. Kai prastos sąlygos, vietiniai dažniausiai sėdi namuose. Bet pasitaiko atvejų, kai skęsta ir vietiniai.

– Kokios priežastys lemia tai, kad žmonės skęsta?

– Atėję į paplūdimį nepažiūri, kokia iškelta vėliava. Jeigu raudona, jie vis tiek bando maudytis. Taip pat nežiūri į ženklus prie vandens. Pamatę jūrą pamiršta apie savo saugumą.

– Ką patartumėte poilsiautojams, jog jie išvengtų nelaimių? Ką daryti skendimo atveju?

– Atėjus į paplūdimį reikia apsižvalgyti, pažiūrėti į gelbėtojų postą, kokia plevėsuoja vėliava. Taip pat pažiūrėti, kokie prie jūros ženklai. Galima priėjus prie gelbėtojų paklausti, kur maudytis saugiausia. Pradėjus skęsti nepanikuoti, atsipalaiduoti, laikytis ant vandens paviršiaus ir laukti gelbėtojų pagalbos, nes pagalba visada ateina. Panikuojant ir plaukiant prieš srovę prarandama daug jėgų ir pradedama skęsti.