- Šarūnas Vaitkus, Palangos meras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Meras: gražūs paveiksliukai – ne pati tinkamiausia priežastis Palangoje įsigyti nekilnojamojo turto
-
Meras: gražūs paveiksliukai – ne pati tinkamiausia priežastis Palangoje įsigyti nekilnojamojo turto
-
Meras: gražūs paveiksliukai – ne pati tinkamiausia priežastis Palangoje įsigyti nekilnojamojo turto
-
Meras: gražūs paveiksliukai – ne pati tinkamiausia priežastis Palangoje įsigyti nekilnojamojo turto
-
Meras: gražūs paveiksliukai – ne pati tinkamiausia priežastis Palangoje įsigyti nekilnojamojo turto
-
Meras: gražūs paveiksliukai – ne pati tinkamiausia priežastis Palangoje įsigyti nekilnojamojo turto
-
Meras: gražūs paveiksliukai – ne pati tinkamiausia priežastis Palangoje įsigyti nekilnojamojo turto
Dar kartą apie Hipodromo gatvę, nukirstus medžius ir ne tik – apie jūsų investicijų saugumą.
Pirmadienį pranešiau apie itin nemalonų ir brutalų incidentą, kuomet Palangos želdynų inventorizaciją vykdantys specialistai aptiko, jog netoli ribos su Klaipėdos rajonu, Hipodromo gatvėje, savavališkai buvo iškirstas didžiulis plotas saugotinų medžių.
Visuomenę informavome, jog neturint leidimų buvo iškirsta devynių rūšių medžiai, iš viso 1150 saugotinų želdinių. Be jokių abejonių, faktas sukrečiantis. Savivaldybės administracija, žinoma, niekada nebūtų išdavusi leidimo sunaikinti želdynų masyvą. Skaičiuojame, jog gamtai padaryta žala siekia 1 mln. 838 tūkst. eurų, sieksime, kad tai būtų atlyginta.
Man kreipusis, Klaipėdos apygardos prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Tačiau aiškėja ir kita nemaloni situacija, apie kurią nutylėti tikrai negaliu – ir kaip Palangos gyventojas, ir kaip miesto vadovas nenoriu, kad būtų kenkiama mūsų kurorto įvaizdžiui bei būsimieji potencialūs mūsų miesto naujakuriai ar antrojo būsto savininkai bloguoju minėtų Palangos vardą ar juolab būtų apgauti.
Minėtoje teritorijoje Hipodromo gatvėje , kuri dar visai neseniai buvo vienas 9,13 hektaro sklypas, nuo gegužės mėnesio įregistruotas ir naujas savininkas – viena Kauno uždaroji akcinė bendrovė, ir sklypo suskaidymas į 35 dalis.
Internete nesunkiai galima aptikti, jog čia neva vystomas prabangus poilsio kompleksas.
Kaip skelbiama, projekte planuojama pastatyti apie 50 namų: 42 sublokuotus ir 8 individualius. Pastatuose žadami dideli langai ir aukštos, apie 5 metrus, lubos.
Žadama ir tik šio kvartalo gyventojams skirta išskirtinė, sakyčiau, prabangi infrastruktūra.
Pavyzdžiui, tikras pliažas – su smėlio pakrante ir tvenkiniu. Kaip rašoma pristatyme, „projekto centrinėje dalyje yra apie 1,5 ha bendro naudojimo sklypas, kurį sudaro apie 1 ha dirbtinis vandens telkinys ir 0,5 ha paplūdimio su šildomu baseinu zona. Tvenkinys bus įrengiamas vadovaujantis geriausiomis dirbtinių tvenkinių praktikomis, kas leis užtikrinti tiek švarą, tiek vandens kokybę“.
Kaip matyti specialiai pardavimams sukurtame internetiniame kvartalo projekto vystymo puslapyje, siūloma rinktis iš trijų pastatų variantų: 68 kv.m ir 122 kv.m sublokuoti bei nuo 166 kv.m individualūs namai. Vieno kvadratinio metro pardavimo kaina – 2500 eurų. Avansinis mokėjimas – atitinkamai 25 tūkst., 45 tūkst. ir 62 tūkst. eurų. Sklypų kaina – nuo 10 tūkst. eurų už arą, avansinis mokestis – 50 proc.
Internetiniame projekto pardavimų puslapyje nurodyta, jog jau rezervuota beveik dvi dešimtys objektų, vadinasi, būsimi pirkėjai jau galimai sumokėjo ne vieną šimtą tūkstančių eurų.
Dabar pažiūrėkime, kokia yra realybė. O ji tokia ir tiems, kas sumokėjo avansus, tikrai kainuos daug nervų: Palangos savivaldybės administracija niekada nebuvo gavusi nei kvartalo vystymo koncepcijos bei projekto, nei jokios būsimų pastatų vizualizacijos, projektinių pasiūlymų ar dar kokio kito projekto, nei prašymo dėl statybų toje teritorijoje. Nebuvo atlikti jokie derinimai, statyboms minėtame kvartale nėra išduoti jokie leidimai, nėra leidimų žemės kasimo darbams. Galiausiai – minėtuose sklypuose negali atsirasti jokių poilsio kompleksų, čia galima tik gyvenamosios – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, o ne poilsio paskirties statyba.
Tai reiškia, jog pirkėjai įsigijo tik gražius paveiksliukus, kurie neturi jokio juridinio pagrindo. Nėra jokių garantijų, jog bus suderinti ir patvirtinti būtent tokios architektūros, aukštingumo, medžiagiškumo, kvadratūros pastatai ar būtent toks kvartalo vystymo projektas, kaip pavaizduota paveiksliukuose. Tiesą sakant, net neaišku, ar tie projektai apskritai egzistuoja ir ar juos kas nors rengia.
O kaip vertintumėte tokį akibrokštą, kai vienas iš tų projekto akcentų, kuris turi ypač patikti pirkėjams ir juos sugundyti įsigyti nekilnojamojo turto pajūryje, o būtent dirbtinis pliažas su dideliu vandens telkiniu, galimai numatytas būtent toje 1,5 hektaro bendro naudojimo teritorijoje, kurioje dar visai neseniai šlamėjo 1150 medžių? Tai matosi ir internete būsimiems pirkėjams pateiktoje kvartalo vizualizacijoje, ir sugretinus ją su anksčiau parengtu bei patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame ši 1,5 hektaro teritorija nuspalvinta žaliai.
Ką galiu tikrai garantuoti – niekada neišduosime leidimo vietoje iškirstų 1150 medžių įrengti pliažus, tvenkinį ir baseiną ar čia kažką statyti. Vadinasi, tvenkinio, kaip nupiešta gražiuose paveikslėliuose, šiame kvartale tikrai nebus. Maža to, reikalausime ne tik baudžiamosios atsakomybės, sumokėti pagal atkuriamąją medžių vertę paskaičiuotą žalos gamtai atlyginimą, bet ir atsodinti želdinius. Tiesiog nesuvokiama – iš kur toks cinizmas ir iš kur toks brutalus noras pasipelnyti sunaikintos gamtos sąskaita?
Nei mero, nei Savivaldybės administracijos galioje ir kompetencijoje nėra galimybių patikrinti nekilnojamojo turto projektų vystytojų ar pardavėjų sąžiningumą. Mes nežinome, kokių galimai gudrybių bus imtasi vardan biznio sėkmės ir skalsesnės kvadratinio metro pardavimo kainos.
Todėl labai rekomenduoju prieš sudarant sandorį pareikalauti iš vystytojų ar pardavėjų susipažinti su projektine dokumentacija, įsitikinti, ar tikrai yra gautas leidimas statyboms.
Labai rekomenduoju elgtis protingai ir atsakingai, nepasikliauti vien gražiais paveikslėliais – tai nėra tinkama ir saugi priežastis jūsų investicijai bei norams pajūryje turėti nekilnojamojo turto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Teatro aikštę atkeliavo Kalėdų pranašas – eglutė
Trečiadienio rytą į Teatro aikštę atkeliavo svarbiausias Kalėdų elementas – eglutė, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje bus atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai
Ateinančiais metais Klaipėdoje bus pradėti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimo darbai Smiltelės ir Minijos gatvių atkarpose, pranešė savivaldybė. ...
-
Kaip žiemos sezonu tinkamai pasirūpinti vandens skaitikliais?
Prasidėjus šaltajam periodui, „Klaipėdos vanduo“ primena gyventojams apie būtinybę pasirūpinti geriamojo vandens apskaitos mazgų apšiltinimu. Atsakinga vamzdynų ir skaitiklių priežiūra padės išvengti ne tik nepatogum...
-
Žvejybos uosto rajone teko stabdyti darbus: nepagelbėjo net skambutis policijai
Žvejybos uosto rajone rangovai buvo priversti stabdyti darbus dėl gyventojų paliktų automobilių. Paaiškėjo, kad statybininkams nepagelbėjo net skambutis policijai. ...
-
„Mano būsto“ taurės siekia aštuonios komandos
Klaipėdos krepšinio mėgėjai, praeitą sezoną dalyvavę „Bendruomenių“ turnyruose, šiemet kovoja „Mano būsto“ taurės varžybose. ...
-
Senamiestyje pajudėjo viešbučio statybos
Po septynerių metų atkaklios kovos su vietos biurokratais senamiestyje, Tomo gatvėje, viešbutį ketinantys statyti verslininkai pagaliau gavo statybos leidimą. Šioje vietoje, kur dar visai neseniai archeologų kadaise išraustose ir pal...
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...