Iš dalies Juozo ir Indrės Skučų skundą tenkinęs Strasbūro teismas šią savaitę jiems priteisė 8749 eurus turtinės ir 8 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Šią sumą valstybė įpareigojama sumokėti per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Jis įsiteisėja praėjus trims mėnesiams nuo sprendimo paskelbimo, jeigu nepateikiamas prašymas bylą peržiūrėti EŽTT Didžiojoje kolegijoje.

Prašė atlyginti kelis milijonus eurų

Pareiškėjai EŽTT skundėsi dėl Lietuvos valdžios institucijų klaidų netekę vienintelio gyvenamojo būsto ir galimybės gauti kompensaciją. Sutuoktiniai Strasbūre gynė savo teises į nuosavybę, teisingą bylos išnagrinėjimą ir privatų bei šeiminį gyvenimą.

EŽTT pripažino, kad dalį Skučų ieškinių dėl senaties atmetę nacionaliniai teismai pažeidė jų teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

Šis pažeidimas, teismo vertinimu, „turėjo sukelti emocinį išgyvenimą ir kančias, kurių negalima kompensuoti vien pažeidimo konstatavimu“, todėl sutuoktiniams priteista 8 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Skučai iš Lietuvos siekė prisiteisti milijoną eurų neturtinės žalos, bet vadovaudamasis teisingumo principu EŽTT tokią sumą pripažino nepagrįstai didele.

Teismas taip pat konstatavo, kad valstybė sutuoktiniams turi kompensuoti 8749 eurus notaro, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, sumokėtų jiems valdant turtą.

Šioje skundo dalyje pareiškėjai reikalavo, kad jiems būtų kompensuota kiek daugiau nei 2 mln. eurų nuostolių, kuriuos sudarė už turtą neatgauti pinigai su 5 proc. metinėmis palūkanomis ir infliacija, padidėjusi turto rinkos vertė bei minėti mokesčiai.

Vis dėlto reikalavimus dėl nekompensuotos turto įsigijimo kainos ir tariamai padidėjusios jo rinkos vertės EŽTT atmetė, nes dėl pastarosios nuostolių dedamosios nacionaliniai teismai galutinai pasisakė 2013-ųjų lapkritį ir skundas Strasbūrui pateiktas pavėluotai, o dėl būsto pirkimo kainos atlyginimo Lietuvoje tebevyksta teisiniai procesai.

Be to, EŽTT atkreipė dėmesį, kad Skučų skundai dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir privatų bei šeiminį gyvenimą iš esmės buvo tokie patys, kaip ir iš dalies tenkintasis dėl nuosavybės pažeidimo, todėl jų pagrįstumo teismas atskirai nenagrinėjo.

Prokuratūra siekia kompensacijos gyventojams ir viešbučio griovimo

Viešąjį interesą ginantis prokuroras pernai balandį kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas iš valstybės ir Neringos savivaldybės priteisti daugiau nei 0,9 mln. eurų septyniems asmenims, įsigijusiems būstus griautiname jachtininkų viešbutyje.

I. Skučienė byloje dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo, todėl sutuoktinių prašymą kompensuoti buto pirkimo kainą EŽTT atmetė.

„Tuo metu, kai proceso šalys 2024 metų rugsėjo 16-ąją EŽTT pateikė paskutines pastabas, pirmosios instancijos teismas šioje byloje dar nebuvo priėmęs sprendimo“, – pažymėjo Strasbūro teismas.

Kaip BNS šią savaitę patikslino Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė, administracinė byla nepradėta nagrinėti, teismo posėdžiai joje numatyti kovo 5-ąją ir balandžio 2-ąją.

Viešbučio statytojo įmonės „Verslo investicijų projektų centras“ skolos septyniems fiziniams asmenimis šleifas tęsiasi nuo 2009 metų, kai Klaipėdos apygardos teismas negaliojančiais pripažino Neringos savivaldybės patvirtintą žemės sklypo Juodkrantėje, L. Rėzos gatvėje 1A, detalųjį planą, statybos leidimą jachtklubui, žuvų restoranui ir jachtininkų viešbučiui.

Taip pat panaikinti šių pastatų pirkimo ir pardavimo sandoriai, o statytojai, pritaikius restituciją, įpareigoti nugriauti statinius ir atlyginti žalą juose butus įsigijusiems žmonėms.

2022-ųjų vasarį „Verslo investicijų projektų centras“ dėl bankroto likviduotas gyventojams taip ir neatlyginęs 2009-ųjų teismo sprendimu jiems priteistų 0,9 mln. eurų.

Bendrovei bankrutavus pareigą nugriauti likusius pastatus perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Tačiau 2020-ųjų Klaipėdos apygardos teismo nutartimi viešbutį griauti galima tik gyventojams sumokėjus lėšas ir išsprendus jų iškeldinimo klausimą.

Savivaldybė: su statytoju atsiskaityta, pašalinta dalis pastatų

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra pripažinęs, kad dėl Juodkrantėje neteisėtai iškilusio jachtininkų viešbučio ir kitų pastatų atsakingos juos leidusios statyti VTPSI ir Neringos savivaldybė.

2021-ųjų gegužę LVAT galutinai nusprendė, kad valstybė su savivaldybe turi atlyginti 1,18 mln. eurų žalą jachtininkų viešbutį pastačiusiam „Verslo investicijų projektų centrui“. Gyventojai dienraščiui „Lietuvos rytas“ tuomet teigė nebuvę informuoti ir įtraukti į procesą, nors to prašė.

„Valstybė ir Neringos savivaldybė šį teismo sprendimą įvykdė – visa suma „Verslo investicijų projektų centrui“ pervesta“, – BNS šią savaitę nurodė savivaldybė.

Neteisėtu pripažintas greta stovėjęs žuvų restoranas Juodkrantėje nugriautas 2013 metais, o 2015-aisiais LVAT jo valdytojai bendrovei „Meirona“ iš VTPSI ir Neringos savivaldybės priteisė beveik 1,15 mln. eurų žalos atlyginimo.

Tuo metu jachtininkų viešbutis tebestovi, EŽTT praėjusių metų rudens žiniomis, Skučai jame gyvena. Anot savivaldybės, numatoma nugriauti du viešbučio pastatus ir vieną atstatyti mažesnio tūrio.

Neringos savivaldybė BNS nenurodė, kiek viešbučio pastatuose yra butų ir kiek žmonių faktiškai juose gyvena, bet pažymėjo, jog gyventojams neatlygintos lėšos, kurias dabar iš institucijų siekia išieškoti prokuratūra, turi būti priteistos septyniems asmenims.