Dalis vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojų naktimis nemiega. Dieną su naktimi žmonės jau tris savaites painioja dėl naktinio gyvūno – kiaunės viešnagių.

Bildesiai dažniausiai dukart per naktį kartojasi: apie 1 ir 3 valandą, kartais ir 4.

Ventiliacijos angomis po namą keliaujanti kiaunė nemažai bėdų pridarė – ne tik žmonių turtą sugadino, bet ir balandžius palėpėje išpjovė.

„Kai būdavo balandžiai, jie bent kudakuodavo. Žinot, kaip kaime. Stovi, valgyti darai, o jie „kur kur“. O dabar ta kiaunė visus balandžius išpjovė. Ne visus, dar pora ant medžių turime, bet 20 balandžių nebėra“, – pasakojo klaipėdietė Karina Jurgaitytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gyvąja gamta besirūpinantys ne itin daug patarimų turi, kaip naktinę viešnią iš namų išvaryti.

„Kiaunę būtų galima sugauti gyvagaudžiais spąstais ir ją nuvežus į mišką paleisti arba ją pagauti spąstais, užtikrinančiais greitą gyvūno mirtį. Tai būtų selektyviniai spąstai. Kitų būdų kaip ir nėra“, – pripažino gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Salys.

Karinos bute jau dvi paras stovi spąstai. Juos namų valdų darbuotojai, esą vieninteliai bandantys žmonėms padėti, pastatė.

Kitos tarnybos į žmonių maldavimus kiaunę suvaldyti nereagavo, nors kai ji po butą slampinėjo, žmonės net 112 skambino.

Kai jau buvo spąstai, ji pralindo pro mažą skylutę ir mūsų žvilgsniai buvo susitikę užvakar naktį.

„Mes jau patys darom išvadas: ar ji protinga, ar ne, kiek ir ko ji sumąsto. Tie, kurie su laukiniais gyvūnais užsiima, jie turbūt galėtų patarimą duoti, jeigu pasakyčiau, mano peliukas stresuoja. Nes dėl kiaunės sako, čia mano problema, aš pati turiu ją gaudyti“, – kalbėjo K. Jurgaitytė.

Dešrelės ir mėsa spąstuose kiaunės dar nepadėjo sugauti.

„Kai jau buvo spąstai, ji pralindo pro mažą skylutę ir mūsų žvilgsniai buvo susitikę užvakar naktį. Aš ją jau du kartus mačiau“, – tikino K. Jurgaitytė.

Žmonės visaip bandė iš namų kiaunę išprašyti: jungė gartraukius, triukšmavo, net aromaterapijos seansus rengė.

„Kadangi mums aplinkosaugininkai pasakė, kad ji bijo stiprių kvapų, pasiūlė paraką deginti, bet gaila medžiotojo neradau. Būčiau radus, būčiau jį padeginus. Bet deginau žvakes, degtukus, net kačių šlapimą joms buvau padėjus. Levandų druską buvau padarius. Per visą naktį aš tokį ritualą dariau, net šokau jai su žvakėm ir šviesom“, – savo išradingumu dalijosi klaipėdietė.

Bet net ritualai nepadėjo ir jeigu spąstai nepadės, Karina imsis veiksmų.

„Aš jau įsivaizduoju, kaip tą gartraukį apsigaubsiu, kaip jį apsaugosiu, kad pas mane jokia kiaunė nebeateitų. Į ortakį įdėsiu metalines grotas, po to – dar metalines grotas, kad nebegraužtų, kad nebepraeitų“, – planavo K. Jurgaitytė.