Augintinį – į areštinę?

Kaip jau tapo įprasta, socialiniuose tinkluose bandoma spręsti daugybę problemų, tad įrašą apie šunį paskelbęs asmuo vylėsi, kad ir šįkart, išdėsčius reikalą, situacija pagerės. Veikiausiai buvo tikimasi, kad atsiras ir paties šuns šeimininkai.

„Sveiki, norėjau paklausti, ką daryti? Rumpiškės g. 32 nuolat nuo 6.30 val. loja šuo, neįmanoma jau“, – teiravosi klaipėdietis, kažkodėl pasislėpęs po anonimo kauke.

Po jo įrašu buvo įkelta daugiabučio nuotrauka, nurodant, kad kaltininkas gyvena trečiame arba ketvirtame aukšte.

Vieni žmonės šmaikštavo, kad šuns lojimas neva girdėti ir kituose kvartaluose, kiti siūlė kreiptis į policiją, dar kiti šiam pasiūlymui prieštaravo.

„Kam iškart ta policija? Suraskite žmogų, pasakykite, kad jo šuo loja. Gal neseniai atsikraustė ir saugo teritoriją, gal tas žmogus net nežino, kad išėjus į darbą tas šuo loja be perstojo? Aišku, jeigu to neįmanoma padaryti, tada kreipkitės į policiją, kad surastų buto savininką. Toks įspūdis, kad gyvename feisbuke, o ne name, kur kaimynai aplink“, – priminė gyventoja.

Pirmiausia patarimas kaimynų pusei – pakalbėti su šeimininkais.

Gavo 20 skundų

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pažymėjo, kad skundų dėl gyvūnų keliamo triukšmo išties būta.

„Viešosios tvarkos skyriuje šiemet gauta apie 20 pranešimų dėl gyvūnų keliamo triukšmo. Kiekvienu atveju Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vyksta į vietą, bendrauja su gyvūnų laikytojais. Kadangi situacijos skirtingos – skirtingi ir sprendimai. Dažniausiai pakanka informuoti gyvūnų laikytojus apie tai, kad jų augintiniai kelia nepatogumų kaimynams, supažindinti su gyvūnų laikytojams taikomais reikalavimais bei administracine atsakomybe, gyvūnų laikytojai imasi vienokių ar kitokių priemonių problemai spręsti“, – teigė L. Lapinskas.

Simona Šakinytė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Loja dėl nerimo

Specialistai pažymi, kad šunys gali loti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, streso, kad liko vieni. Taip pat lojimu praneša apie atvykusį svečią, o kartais gali amtelėti ir žaisdami.

Pasak gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovės Simonos Šakinytės, šuo gali jausti išsiskyrimo nerimą.

„Žinau tokių atvejų, kai šuo loja, o kaimynui apie tai niekas nepasako. Žmonės prakenčia kurį laiką ir kreipiasi į policiją, o šeimininkas net nežino, kad jo šuo lojo ir, ko gero, kad išgyvena išsiskyrimo nerimą. Būna labai skirtingų dalykų, būna, kad šuo nesiadaptavo naujoje vietoje, būna ir kitų bėdų. Pavyzdžiui, per karantiną daug kam teko dirbti iš namų, o po to staiga grįžti į darbą, taip šuo atprato būti vienas. Tad pirmiausia patarimas kaimynų pusei – pakalbėti su šeimininkais“, – sakė pašnekovė.

Jei šuo išties turi išsiskyrimo nerimą, jį pagydyti gali padėti dresuotojas. Taip pat patariama šeimininkams nebūti su šuniu 24 val., reikėtų pratinti jį pasilikti vieną.

Pradžioje užtektų palikti 15–20 min. ir pamažu laiką didinti iki valandos.

Esant galimybei galima įsigyti vaizdo stebėjimo kameras, per jas nuraminti šunį balsu.

„Yra aibė tų dalykų, kuriuos gali tekti daryti. Labai suprantu, kai taip būna. Ir tikrai tai yra sutvarkoma. Čia – ir kaimynų tarpusavio santykiai. Kartais problema būna dėl to, kad vienas pasako per piktai arba per policiją, o kitas iškart demonstruoja gynybinę reakciją, ir visa ta situacija virsta konfliktu“, – kalbėjo S. Šakinytė.