Didžiausias privalumas – geografija

Pati Šri Lanka negali pasigirti nei didele vidaus rinka, nei gamtiniais resursais, nei šalies valdymo kokybe.

Tačiau sala šimtmečius buvo ir iki šiol lieka svarbi jūros kelių kryžkelė pusiaukelėje tarp Sueco ir Kinijos.

Santykinai arti ir arabų pasaulis, ir rytinė Afrika. Hambantotos geografija dar geresnė nei Kolombo, jis yra šiek tiek arčiau trasos.

Papildomas privalumas – nereikia atsižvelgti į urbanistinius sostinės apribojimus, galimos plyno lauko investicijos pigioje žemėje.

Ten tam rezervuota laisvosios ekonominės zonos teritorija.

Projektą lydi skandalai

Uostą 2007–2012 pastatė kinai už pinigus, paskolintus Šri Lankai.

Kaip įprasta trečiajame pasaulyje, aptarnauti tos milijardo dolerių skolos šalis nepajėgė.

Išeitį tarsi rado 99-iems metams išnuomodama Hambantotą Kinijos kompanijai mainais už milijardą dolerių.

Singapūras yra veikiau teritoriškai apibrėžta verslo korporacija, valdoma neliberalios demokratijos principais: už 35 nusikaltimų rūšis bausmė dar yra papildoma ir plakimu rykštėmis.

Tačiau tą milijardą išleido, skelbiama, daugiausia kitoms skoloms grąžinti. Skola Kinijai liko.

Vakarų analitikai kalba apie „skolų spąstus“, kuriuos Kinija taiko šalims, besinaudojančioms Kinijos pagalba ambicingiems infrastruktūros projektams įgyvendinti.

Kinija mielai duoda pinigų statyboms, kurių gyvybingumas neatitinka griežtų Vakarų bankų kriterijų. Papildomai tuos projektus komplikuoja prastas šalių valdymas ir korupcija.

Ir Hambantota ilgus metus vegetavo dirbdama maža dalimi savo pajėgumo.

Tačiau keletą pastarųjų metų uostas atsigauna, teikia vis daugiau bunkeravimo paslaugų, tampa svarbiu automobilių perkrovos uostu.

Prognozė: iki šiol vyravusią priekrantės žvejybą ateityje veikiausiai vis labiau išstums dideli uostų plėtros projektai. / E. Kolevaičio nuotr.

Pagal Singapūro modelį

Per vieną žmogaus gyvenimą Singapūras iš skurdžios šalies tapo viena turtingiausių pasaulyje.

Tai didžiausia regione sankrova (hub), maitinama fiderinėmis linijomis, reikšmingas bunkeravimo uostas su naftos perdirbimo įmonėmis.

Jau šiame amžiuje industrijos ir transporto sektorių reikšmingai papildė postindustrinė ekonomika. Tokia ateitis planuota ir Hambantotai.

Tačiau Singapūro geografija nesikeičia šimtmečiais, o šalies šuolis įvyko tik per paskutinius 60 metų, ir įvyko tik valdysenos dėka.

Nedaug suklysime sakydami, kad ši šalis yra veikiau teritoriškai apibrėžta verslo korporacija, valdoma neliberalios demokratijos principais: už 35 nusikaltimų rūšis bausmė dar yra papildoma ir plakimu rykštėmis.

Pakartoti visai kitomis kultūrinėmis sąlygomis Singapūro sėkmę – ambicingas uždavinys Šri Lankai.

„Perlų vėrinio“ strategija

Tokiu poetišku terminu Vakarų analitikai vadina Kinijos siekį magistraliniuose jūros keliuose įsigyti atraminius uostus: pageidautina karinius, bet tinka ir komerciniai.

Indijos vandenyne Kinija turi vieną karinę bazę Džibutyje ir du komercinius uostus, Gvadarą Pakistane ir Hambantotą Šri Lankoje.

Pastarųjų uostų sėkmė kol kas atrodo nedidelė, investuojama daugiau nei gaunama grąžos.

Pati Šri Lanka negali pasigirti nei didele vidaus rinka, nei gamtiniais resursais, nei šalies valdymo kokybe. Tačiau sala šimtmečius buvo ir iki šiol lieka svarbi jūros kelių kryžkelė pusiaukelėje tarp Sueco ir Kinijos.

Tačiau Kinijos politika pasižymi ilgalaikiu planavimu, dešimtmečiams, ir dar per anksti daryti išvadas.

Ši Kinijos ekspansija Indijos vandenyne yra viena priežasčių, kodėl Indija palaiko artimus santykius su JAV, Kinijos oponente.

Kultūriniai apribojimai

Lietuvos dydžio Šri Lanka yra draskoma vidinių prieštaravimų.

Priešiški santykiai yra tarp dviejų pagrindinių etninių bendruomenių, sinhalų ir tamilų.

Egzistuoja reali islamo terorizmo grėsmė. Valdymo kokybė labai kukli, šalis skendi skolose.

Mažai išsilavinę šrilankiečiai lengvai pasiduoda demagogų vilionėms. Darbo jėga mažai kvalifikuota, yra bėdų ir su darbo etika.

Todėl iki „naujojo Singapūro Indijos vandenyne“ Hambantotos dar laukia ilgas kelias.

Sąryšis: Kinijos ekspansija Indijos vandenyne yra viena priežasčių, kodėl Indija palaiko artimus santykius su Kinijos oponente JAV. / „Reuters“ nuotr.

Neįvykusi „Hambanpėda“

Kinams įdomūs ir Europos uostai.

Prieš dešimtmetį vyko jų žvalgytuvės Klaipėdoje, tačiau politinė Lietuvos pozicija neleido jiems čia įkelti pėdos. Šiuo metu Kinijos kompanija Europoje kontroliuoja Atėnų uostą.

Tačiau pastaraisiais metais Europa keičia savo požiūrį į Kinijos ekonominę ir transportinę ekspansiją.

ES elitas pradeda suvokti, kad pralaimime civilizacinėse lenktynėse šiai didvalstybei, ir ieško priemonių išlaikyti konkurencingumą.

Nepajėgdama konkuruoti pagal esamas taisykles (kurias, ironiška, geresniais laikais pati ir nustatė), Europa ieško restrikcinių priemonių. Kuriam laikui jos gali padėti.

Tačiau tokiose lenktynėse ilgalaikę sėkmę atneša tik sisteminės vidaus reformos. Kad padėtis nepasikeistų, privaloma nedelsiant ją keisti.

Hambantota ilgus metus vegetavo dirbdama maža dalimi savo pajėgumo.

Tačiau keletą pastarųjų metų uostas atsigauna, teikia vis daugiau bunkeravimo paslaugų, tampa svarbiu automobilių perkrovos uostu.