Skynė kelią švyturėliais

Rugsėjo 17 d. rytą, po 7 valandos, iš Palangos į Klaipėdą važiavę vairuotojai kelyje turėjo jaustis lyg neturintys kur dėtis zuikiai, nes tuo pat metu lėkė policijos automobilių kortežas.

"Tarnybinis automobilis važiavo įjungtais šviesos signalais. Jį pamačiau galinio matymo veidrodėlyje. Važiavau antrąja eismo juosta – pirmoji buvo užimta. Net širdis į kulnus nukrito. Pagalvojau – kur dingti, kai iš galo dideliu greičiu atlekia mirksintis automobilis? Pirmasis – policijos tarnybinis, kitas, kaip paaiškėjo, – juodos spalvos nežymėtas", – tos dienos įvykio aplinkybes pasakojo klaipėdietis.

Vyras tikino buvęs priverstas spausti greičio paminą, kad galėtų numanevruoti į pirmąją eismo juostą, kurioje teko stabdyti.

"Jie lėkė, mano manymu, mažiausiai 170 kilometrų per valandą, nors šioje vietoje leistinas greitis yra 90. Buvo matyti, kad aš jiems sutrukdžiau dar labiau akceleruoti. Kilo klausimas – kokio rango skubantį veikėją lydi policija? Jie prašvilpė taip, kad net neįmanoma buvo įžiūrėti nei automobilių numerių, nei markės", – pasakojo klaipėdietis.

Jie prašvilpė taip, kad net neįmanoma buvo įžiūrėti nei automobilių numerių, nei markės.

Jo teigimu, taip yra skriejama vadinamuosiuose Vokietijos autobanuose, kur greitis neribotas.

Tokiu dideliu greičiu paprastai ten judama net ne antrąja, o trečiąja eismo juosta, kur spidometras neretai pasiekia 200 ir daugiau kilometrų per valandą padalą.

"Jei automobiliui stinga galingumo, negalima net trumpam lįsti į trečiąją eismo juostą, nes už nugaros akimirksniu atsiranda itin greitai atlėkusi kita mašina", – palygino vyras.

Šalies vadovų nelydėjo

Kas ir kodėl laigė Palangos keliu, dienraščiui "Klaipėda" teko aiškintis dvi savaites.

Užklausos siųstos Seimo kanceliarijai, Vyriausybei, vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei.

Klausta, ar kokie nors valstybės vadovai, ministrai, politikai vyko į pajūrį tarnybiniais automobiliais?

"Šie automobiliai, kaip galima įtarti, tarsi vertė kitus eismo dalyvius viršyti greitį kuo greičiau traukiantis iš antrosios eismo juostos į pirmąją. Mano supratimu, kiekvieną leistiną greitį viršijusio automobilio manevrą galima kvalifikuoti jau kaip pavojingą. Tiesa, manevruodamas pareigūnų automobilis tvarkingai rodė posūkio signalus", – nuomonę apie matytą vaizdą išsakė vairuotojas.

Į dienraščio užklausą vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma pažiūrėjo rimtai ir pranešė, kad dėl informacijos pateikimo Vidaus reikalų ministerija (VRM) kreipėsi į Vadovybės apsaugos departamentą ir Policijos departamentą.

Policijos nuotr.

"Vadovybės apsaugos departamentas raštu informavo, kad nurodytu laiku ir maršrutu Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai jokiais tarnybiniais automobiliais nevyko ir nevykdė tarnybinių pareigų. Policijos departamentas taip pat pranešė, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. policijos pareigūnai Lietuvos Respublikos vadovų ir oficialių valstybės svečių ar delegacijų Klaipėdos apskrityje nelydėjo", – tikino Č.Mulma.

Policijai – išimtys

Vis dėlto viceministras neslėpė, kur žurnalistams vertėtų ieškoti atsakymų.

"Policijos departamentas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 17–18 d. Klaipėdos apskrityje vyko Lietuvos policijos komandų konkursas, kurio metu komandoms buvo skirtos užduotys, vykdomos ir viešajame eisme. Atsižvelgdami tai, kad VRM nedisponuoja duomenimis, susijusiais su Lietuvos policijos komandų konkurso organizavimu ir vykdymu, dėl smulkesnės informacijos siūlome kreiptis tiesiogiai į Policijos departamentą", – rašoma VRM rašte.

Č.Mulma priminė, jog policijos pareigūnai turi išskirtinių teisių, nei visi kiti eismo dalyviai, ir gali nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

"Papildomai informuojame, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teisės ir pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnyje, o nuostatos dėl konkrečių eismo reikalavimų, kurių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali nepaisyti, atitinkamai numatytos Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, XXIV skyriuje", – pažymi Č.Mulma.

Konkursinė dalis – aikštelėje

Jei pareigūnai būtų ginęsi nuo jų sprunkantį pažeidėją arba būtų skubėję į pagalbą nelaimėje įstrigusiems piliečiams, klausimų net nebūtų kilę.

Tačiau paaiškėjo, kad su vėjeliu veikiausiai laigyta dėl pramogos.

Rugsėjo 17–19 d. Palangoje susirinkę apskričių policijos komisariatų atstovai rungėsi dėl geriausios komandos vardo.

Ar vidiniai policijos konkursai, šventės, rungčių organizavimai iš tiesų yra verti rizikos viešuose keliuose?

Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui šiais metais atstovavusiai komandai ne itin sekėsi, klaipėdiečiai liko ketvirti.

Tiesa, 2018 m. uostamiesčio vyrai užėmė antrąją vietą.

Šiais metais klaipėdiečių komandai vadovavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis, kuris pats daugybę metų ėjo uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininko pareigas.

Paklaustas, ar magistraliniame kelyje galėjo vykti ekstremalaus vairavimo konkurso dalis, pareigūnas patikino, kad į viešąjį eismą šioje rungtyje nelįsta.

"Užduotis atlikome uždaroje aikštelėje ir ne 7 val. ryto. Viskas prasidėjo apie 10 val. Vairavome autobusiukus", – neslėpė R.Šideikis.

Paprašius paaiškinti, ar policijos pareigūnams, lydint valstybės vadovus arba delegacijas, tenka viršyti greitį, R.Šideikis tai griežtai paneigė.

"Nėra dėl ko. Jei ir tenka lydėti, nematau reikalo, dėl ko reikėtų viršyti leistiną greitį. Aiškiname, sakome pareigūnams: ką belydėtų, sudaromas iš anksto suderintas planas, visi važiuoja pagal taisykles", – nuostatas šiuo klausimu paaiškino R.Šideikis.

Kas sėdėjo "audinėje"?

Aiškinantis, kaip vyko geriausių pareigūnų konkursas, R.Šideikis pasakojo, jog konkursantai turėjo spręsti užduotis, atsakinėti į klausimus, vykdyti orientaciją tikrinančią užduotį.

"Bet visos užduotys vyko taip, kad eismo taisyklių tikrai negalėjai pažeisti. Kaip tik buvo žiūrima, kad viskas vyktų pagal taisykles", – išgirdęs apie klaipėdiečio pasakojimą, itin stebėjosi R.Šideikis.

"Kažkas čia nesutampa. Septintą ryto niekas iš konkursantų dar iš vietos nebuvo pajudėjęs", – tikino R.Šideikis.

Tačiau Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis aiškino, jog tądien eskorto vis dėlto važiuota. Su tarnybinėmis užduotimis.

"Dar kartą pasitikslinau, tai galiu patvirtinti, kad tai buvo policijos tarnybiniai automobiliai, dalyvavę geriausios policijos komandos konkurse. Gavus tokią informaciją, buvo atliktas informacijos patikslinimas, kurio metu nustatyta, kad pareigūnų veikla buvo susijusi su tarnybiniu užduočių vykdymu. Atsiprašome, jei tai sukėlė nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Atkreipiu dėmesį, kad norint nustatyti, ar minėti automobiliai viršijo greitį ir kokiu greičiu važiavo konkrečioje vietoje, reikėtų tai išmatuoti greitį matuojančiais prietaisais", – perspėjo R.Matonis.

Paaiškėjo, kad kitus vairuotojus išgąsdino policijos ženklais žymėto "Toyota" ir nežymėtos juodos spalvos "Audi" viražai.

Bėgiota po piliakalnį

Jei kliautis R.Šideikio tikinimu, jog konkurso dalyviai nelėkė dideliu greičiu ir pavojingai nemanevravo, galbūt po apskritį laigė konkurso organizatoriai?

"Viena rungčių buvo itin sudėtinga ir įdomi. Be testo, žinių patikrinimo, taktikos užduoties, buvo orientacinė užduotis. Reikėjo surinkti duomenis, atpažinti objektus, vietas, tačiau visa tai reikėjo atlikti per trumpiausią laiką ir nuvažiuoti kuo mažiau kilometrų", – pasakojo konkurso dalyvis R.Šideikis.

Tikėtina, kad sudėtingai užduočiai teko pasiruošti ir patiems jos sumanytojams.

Tačiau išsamaus atsakymo, kur tiksliai nurodytu laiku buvo lėkta tarnybinėmis mašinomis, žurnalistai neišgirdo.

Peržiūrėjus viešas Policijos departamento konkurso nuotraukas, galima atpažinti, jog orientacinė konkurso dalis vyko Kartenos apylinkėse, aplink Kartenos piliakalnį.

Jo link iš Palangos vestų kitas kelias, pro Kretingą.

Komisaro negabeno

Konkurse pareigūnus vertino teisėjų komisija, kurią sudarė Policijos departamento prie VRM ir specializuotų policijos įstaigų pareigūnai, Lietuvos policijos mokyklos instruktoriai.

Gal vykta pasiimti kurio nors iš šių pareigūnų?

"Tomis dienomis kelyje vyko daugybė užduočių. Pareigūnai važinėjo visur, po visą Klaipėdos apskritį, buvo orientacinė rungtis. Veikiausiai žmogus matė konkurso dalyvių automobilį, o iš paskos važiavo teisėjų komanda. Aš manau, kad tai susiję su konkursu, nes mes aiškinomės: jokių lydėjimų tuo metu nebuvo. Bent aišku tiek, kad šie automobiliai tomis dienomis buvo komandiruoti į Palangą. Tad bet kokiu atveju, tai buvo susiję su konkursu", – tikino R.Matonis.

Geriausia komanda šiame konkurse pripažinti kauniečiai, antrąją vietą užėmė marijampoliečiai, o trečiąją – Telšių apskrities VPK komanda.

Beje, į nugalėtojų apdovanojimus iš sostinės į Palangą buvo atlėkęs ir generalinis komisaras Linas Pernavas.

Kadangi rugsėjo 17-osios rytą eskortą mačiusiam vairuotojui pasirodė, jog antroji nežymėta mašina buvo BMW, žurnalistai paklausė komisaro, kokia mašina jis pats atvažiavęs į pajūrį.

"Aš BMW nevairuoju", – į klausimą atsakė policijos vadovas.

Tiesa, L.Pernavas veikiausiai Palangoje lankėsi jau po visų įvykdytų užduočių, mat į kurortą vykta nugalėtojų pasveikinti, tad tikėtina, jog rugsėjo 17-osios ryte į priešingą, nei vyko konkursas, pusę važiavo kas nors kitas.

"Beje, komisaras pats vairuoja, jo lydėti nereikia", – prasitarė R.Matonis.

Pamokė zuikis

Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, beveik du dešimtmečius kūręs televizijos laidą "Reidas" ir pats dalyvavęs kone visuose apskrities policijos reiduose, itin nusistebėjo, jog būtent Palangos kelyje prieš rytinį piką pareigūnai galėjo rinktis štai tokį greitį.

Jokie grožio ar sumanumo konkursai nėra verti to, kad būtų rizikuojama žmonių gyvybėmis.

"Jokie grožio ar sumanumo konkursai nėra verti to, kad būtų rizikuojama žmonių gyvybėmis. Kaip suprantu, geriausio policininko rinkimuose gali vykti žinių patikrinimas, kokių nors kitų užduočių atlikimas, bet lėkimas Palangos keliu 170 km/val. greičiu – čia joks konkursas", – nustėro G.Vaičekauskas.

Jis priminė, kad šiame kelyje iš tiesų nutinka daugybė eismo įvykių.

"Toks greitis, jei jie iš tiesų panašiu ir lėkė, yra nelogiškas. Į tokį greitį gali nespėti sureaguoti kiti eismo dalyviai, gali nespėti išsukti, gali nulėkti nuo kelio", – pastebėjo G.Vaičekauskas.

Seimo narys priminė, kad Palangos plentas nėra apsaugotas atitvarais nuo laukinių gyvūnų.

"Ne kartą šioje vietoje esu filmavęs avarijas, kurios nutikdavo ne tik dėl laukinių gyvūnų, bet ir dėl Vasiliausko karvių, kurios vis išeidavo į plentą. Ir aš pats esu patyręs eismo įvykį šioje vietoje. Važiavau nufilmavęs avariją, tad greitis nebuvo didelis. Tą naktį jau vaizdų buvo užtekę, važiavau lėtai. Bet susidūriau su zuikiu. Man siaubingai daug tuomet kainavo mašinos remontas. Zuikis buvo didelis, nunešė visą priekinį bamperį, lūžo grotelės, nulėkė numeriai. Buvo ten reikalų", – pasakojo G.Vaičekauskas.

Išgirdęs, jog klaipėdiečio nupasakotoje situacijoje eskortu važiavo du automobiliai, G.Vaičekauskas dar labiau nustebo.

"Dvi mašinos? Tokiu greičiu? Viešajame eisme tokių dalykų neturėtų būti. Aš negaliu patikėti, nes geriausių pareigūnų konkurse negali būti tokio dalyko, kaip važiavimas 170 km/val. ir ko nors vos nesutraiškymas", – pastebėjo G.Vaičekauskas.