Ištirpo per naktį

Dangės upė ties Klaipėda pirmadienio rytą pakilo iki 168,7 cm. Aukščiausią savo tašką šį sezoną Dangė buvo pasiekusi lapkričio 25-ąją, kai per krantus išsiliejęs vanduo apsėmė dviračių taką, pakrantės inventorių. Tada vandens lygis buvo pakilęs iki 204 cm.

Akmena-Dangė ties Kretinga pirmadienio rytą pakilo iki 362 cm. Lapkričio 24–25 d., kai potvynio stichija niokojo ne tik Kretingos, bet ir Klaipėdos rajonus, Akmena-Dangė ties Kretinga buvo šoktelėjusi iki 415 cm.

Minija ties Kartena pirmadienio rytą šoktelėjo iki 408,5 cm. Lapkričio potvynio metu ši upė buvo pasiekusi net 471,3 cm ribą.

Kretingos meras Antanas Kalnius prisipažino, kad dar sekmadienį pats apvažiavo pavojingas vietas.

„Kartenoje visuomet Minija išsilieja iš krantų. Tačiau didelių grėsmių kol kas nematome. Pats apvažiavau sudėtingas vietas, vandens kanalai normaliai priima vandenį“, – tikino A. Kalnius.

Lapkritį potvynis įvyko dėl momentinio stipraus lietaus.

„Tada mes gavome viso mėnesio lietaus normą per trumpą laiką. Dabar situacija yra normali. Vandens yra daugiau, bet viskas dar normaliai“, – patikino Kretingos meras.

A. Kalnius priminė, kad lapkritį ekstremali situacija rajone buvo kilusi dėl lietaus vandeniu perpildytų valymo įrenginių.

„Dabar situacija visiškai kitokia, nėra net kalbos apie valymo įrenginių išleidimą“, – paaiškino Kretingos meras.

Bronius Markauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirks siurblį

O štai Minijai ties Priekule šoktelėjus iki 418 cm, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sušaukė tarnybas į Ekstremalių situacijų komisijos posėdį.

„Kol kas siūlysiu neatšaukti ekstremalios situacijos Priekulėje. Matome, kad vanduo kyla. Bet visas sniegas, kuris buvo, jau yra ištirpęs. Įšalo nebuvo, drenažo sistemos veikia, vadinasi, per dieną ar dvi vanduo pasieks upes“, – prognozavo B. Markauskas.

Klaipėdos rajonas nerimastingai ima sekti vandens lygį tada, kai upių vanduo pakyla upių aukštupiuose, Kretingos rajone.

Dažniausiai Klaipėdą ar Klaipėdos rajoną vandens banga pasiekia per parą.

„Tikėtina, kad toks potvynis, koks buvo lapkritį, nepasikartos. Viskas priklausys nuo to, ar bus kritulių. Nepanikuojame, situaciją stebime. Svarbiausia – būti pasiruošusiems. Šiandien kalbėsime apie naujo, galingo siurblio įsigijimą. Praėjusio potvynio pamokas teks išmokti“, – patikino B. Markauskas.

Vėjas stabdė ištekėjimą

Per naktį iš sekmadienio į pirmadienį šoktelėjo visų Vakarų Lietuvos upių vandens lygis.

Šventosios upėje jis pakilo ir siekė 203,7 cm.

Nerimastingus skaičius byloja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys – per vieną naktį Atmata ties Rusne buvo šoktelėjusi į 248 cm lygį. Lapkričio 23 d. šiame taške buvo fiksuotas tik 246,6 cm vandens lygis.

Tai reiškia, kad pakilęs lygis Atmatoje neleidžia nutekėti vandeniui iš viso Nemuno upės baseino.

Nepanikuojame, situaciją stebime.

Tačiau pirmadienį paryčiais vanduo žemupyje ėmė slūgti. Tai lėmė pasikeitusi vėjo kryptis.

Šyša ties Šilute pirmadienio rytą šoktelėjo iki 227,6 cm.

Sutekės per parą

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič patikino, kad pirmadienio rytą smarkiausiai kilo Minija ties Kartena, ten ryte vanduo pakilo 20 cm.

„Nemanau, kad pasikartos lapkričio mėnesio potvynio banga. Nors vakariniuose rajonuose buvo nemažai sniego. Per savaitgalį upių lygmenys labai kilo, tačiau pirmadienį apie pietus kilimas aprimo. Šiuo metu kritiniai upių lygiai nėra pasiekti. Viskas, kas ištirpo per naktį, į upes sutekės per artimiausią parą“, – vakar aiškino hidrologė.

J. Brastovickytė-Stankevič akcentavo, kad šiaurinėje šalies dalyje upės išties yra pasiekusios kritinį lygį.

„Šyšai ties Šilute iki kritinio lygio trūksta keturių centimetrų. Kretingoje Minijos kilimas sumažėjo, bet nuo ryto iki pietų vandens lygis pakilo keturis cm. Tačiau iki kritinio lygmens dar trūksta aštuonių cm“, – sakė specialistė.