- Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ankstyvas pavasaris pakoregavo aplinkosaugininkų planus – Juodkrantėje perintys kormoranai šį pavasarį nebus vaikomi iš lizdų. Neringos valdžia sunerimusi ir teigia, kad dėl to Kuršių nerijai bus padaryta didžiulė žala.
Nors orai didele šiluma nelepina, gamtosaugininkai teigia, kad pavasaris į Kuršių neriją šiemet atskubėjo kone dviem savaitėmis anksčiau. Anksčiau į Juodkrantę grįžo ir kormoranai. Kai kuriuose lizduose, pasak ornitologų, jau yra išsiritusių jauniklių. Todėl, nors viešieji pirkimai pradėti, kormoranų populiacija Juodkrantėje šiemet ribojama nebus. Tai daryti, pasak specialistų – per vėlu. Pagal Aplinkos ministerijos planą, keletą metų šaldomos dėtys, nubaidant kormoranus nuo kiaušinių.
„Yra tam tikra stadija kuomet embrionas žūsta. Jeigu tai bus padaryta anksčiau arba vėliau, tiesiog šitas dėčių šaldymas nepasiteisins, kaip metodas. Arba paukščiai išsiperės iš kiaušinio arba paukščiai sudės naujas dėtis ir procesas toliau vyks“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
Naikinti paukščių paplitimą jiems perint, draudžia Europos Sąjungos direktyvos. Neringos vadovai sunerimę. Jų teigimu, kormoranų populiaciją būtina reguliuoti kasmet, kitaip Kuršių nerija nukentės.
„Vienkartinis baidymas apčiuopiamų rezultatų tikrai neduos, patys paukštininkai tą pripažįsta. Ir toks pertraukos padarymas, manau, kad gali suveikti taip, kad vėl atsistatys senoji populiacija, kuri buvo per šiuos metus. Vėl reikės pradėti nuo nulio, visas įdirbis nueis šuniui ant uodegos, kaip liaudyje kalbama“, – teigė Neringos savivaldybės atstovas Viktoras Kolokšanskis.
Pirmieji kormoranai Juodkrantėje pastebėti prieš daugiau kaip du dešimtmečius. Vienu metu šimtametėje girioje perėjo per 4 tūkst. kormoranų porų, pastaruosius 5–6 metų jų sumažėjo iki 3 tūkst. porų.
Kormoranai itin piktina marių žvejus. Teigiama, kad per metus Juodkrantės kormoranai sulesa apie 1 tūkst. tonų jaunos žuvies. Panašiai tiek pat jos sugauna ir žvejai. Bet labiausiai neringiškius piktina kormoranų daroma žala gamtai. Savo rūgščiomis išmatomis šie paukščiai išnaikino apie 20 hektarų sengirės.
„Tai pasaulinio lygio reliktinis miškas su savo genetika, išlaikyta dar iš viduramžių. Ir kormoranai, tokia viena rūšis, kuri tikrai nėra stebuklas, visame pasaulyje jų pilna, naikina unikalų daiktą. Kadangi per kelis metus nudergia visą ekosistemą“, – pasakojo Neringos savivaldybės atstovas Viktoras Kolokšanskis.
Šaudyti kormoranus galima tik žuvininkystės tvenkiniuose, perimvietėse – draudžia įstatymai. Neringiškiai sako, kad ir ateityje gamta gali nepaisyti kalendoriaus todėl, kad nebūtų vėl vėluojama vykdant viešuosius pirkimus, įmonė, kuri baidytų kormoranus iš lizdų, turėtų būti parinkta ne vieniems, o keleriems metas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius1
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dėl vaizdo kameros Jūrininkų prospekte – sumaištis: kam šita „akytė“?
Jūrininkų prospekte esančio daugiabučio namo pirmojo aukšto balkone įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Klaipėdiečiai svarsto, ką buto gyventojas stebi – vaikų žaidimų aikštelę, teritoriją po balkonu, o gal tiesiog praeivius? ...
-
Pristatytas Klaipėdos veiklos plano projektas 2025–2027 m.: kasmet prireiks per 500 mln. eurų
Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. eurų. ...
-
Klaipėdoje priedangų skaičius tebeauga
Klaipėdoje daugėja priedangų – jų skaičius šiuo metu siekia 90. Pavojaus atveju jose pasislėpti galėtų apie 31 tūkst. žmonių. Nuolatos ieškoma ir kitų galimų naujų priedangų vietų. O gyventojams skaitomos paskaitos civilin...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...
-
Naujovė bažnyčioje – mišios anglų kalba5
Nuo šiol kartą per mėnesį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišios vyks anglų kalba. Jos bus skirtos uostamiestyje ir aplink jį gyvenantiems užsieniečiams. Tikimasi, kad tai padės integruotis ir įsitraukti į bendruomen...
-
Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės
Klaipėdoje trečiadienį minimos šio krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. ...