Neseniai Seime buvos svarstytos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos. Parlamentas turėjo apsispręsti, ar įvesti balsavimą internetu. Pataisų tikslas: įteisinti naujas prie šiuolaikinių technologijų pritaikytas balsavimo formas ir skatinti rinkėjus aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Seimas pataisas atidėjo tobulinti. 

Balsavimas internetu būtų atsiėjęs valstybei dar papildomus septynis milijonus litų. Savivaldybių tarybų rinkimai 2007 metais kainavo 18 milijonų litų. Kitais metams vyksiantiems vietinės valdžios rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija jau užsiprašė net 26 milijonus litų.

Žinoma, gyvenimas eina į priekį, ir teks diegti rinkimuose naujas technologijas, nors jos yra labai brangios. Tačiau visų pirma reikėtų vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir visiems šalies piliečiams užtikrinti teisę dalyvauti rinkimuose. Mūsų valstybės piliečiams – jūrininkams, dirbantiems Lietuvos įmonėms priklausančiuose laivuose, nėra sudaryta galimybė balsuoti savivaldybių tarybų rinkimuose, kai laivai yra išplaukę į reisą. Ta galimybė jūrininkams sudaroma per kitus šalyje vykdomus rinkimus ir referendumus, tačiau jūroje dirbantys mūsų piliečiai rinkti vietinės valdžios negali. 

Šiemet gegužę jau teko informuoti visuomenę, apie šį akibrokštą. Kreipiausi į Seimo Žmogaus teisų komitetą ir Vyriausiąją rinkimų komisiją. Atsakymas buvo keistas. Esą negalima užtikrinti pagrindinio laisvų rinkimų principo – slapto balsavimo. Kita vertus, nurodoma, kad problema galėtų būti išspręsta, jai Lietuvoje bus įteisintas internetinis balsavimas. Manau, kad valstybė neturi teisės ignoruoti dalies savo piliečių ir nesudaryti sąlygų rinkti vietinės valdžios. Galimai toks neveiklumas pažeidžia ir Žmogaus Teises, ir Konstituciją.

Šiuolaikinės technologijos gali užtikrinti pagrindinį laisvų rinkimų principą – slaptą balsavimą.

Estijoje jau nuo 2006 m. rinkėjai turi galimybę išreikšti valią rinkimuose balsuodami internetu. Balsavimo rezultatai rodo, kad piliečiai aktyviai balsuoja šiuo būdu. 2007 metų Estijos parlamento rinkimuose 3 proc. balso teisę turinčių piliečių savo valią pareiškė elektroninėje erdvėje. 2009 m. vykusiuose Estijos savivaldybių tarybų rinkimuose internetu balsavo 9,5 proc. visų rinkėjų. Tai sudaro 15,8 proc. visų balso teise pasinaudojusių rinkėjų balsų.

Internetu balsuojančių rinkėjų balsų pirkimo rizika laikoma nedidele. Estijoje visiems turintiems teisę balsuoti piliečiams yra išduotos lustinės ID tapatybės kortelės, su kuriomis galima balsuoti internetu. Internetu balsavo visų amžiaus grupių rinkėjai, o jų atiduoti balsai teko visoms politinėms jėgoms.

E-balsavimą taip pat įteisino Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir kai kurios JAV valstijos.      Kaip matote, dar nedaug šalių yra įteisinusios elektroninį balsavimą. Yra prieštaringų nuomonių. Vieni sako, kad bus lengviau pirkti balsus, kai atsiras balsavimas internetu. Kiti oponuoja, kad dabar, kai balsuojama paštu, papirkti rinkėjus yra dar paprasčiau.

Manau, kad Lietuvai reikėtų, visų pirma, patikrinti,kaip balsavimas internetu veiktų mūsų šalyje. Gal pirma reikėtų sudaryti sąlygas balsuoti internetu tik jūrininkams, o ne visiems piliečiams? Tuomet visiems užtikrintume teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose ir išbandytume šiuolaikines technologijas per balsavimus. Šis eksperimentas padėtų apsispręsti, ar galima visoje šalyje įdiegti e-balsavimą.