Naują keleivių ir krovinių terminalą pasistatęs Klaipėdos uostas maždaug po metų gali likti su išretėjusiais jūrų keltų reisais.

Diskriminacinės sąlygos

"2014 metais matome perspektyvas, kad Klaipėdos uoste gali daugėti jūrų keltais gabenamų krovinių. Tačiau dėl 2015-ųjų tokio optimizmo nėra", – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Baltijos jūros keltų verslui 2015 metais didelį smūgį smogs nepamatuotos Europos Sąjungos iniciatyvos Baltijos ir Šiaurės jūras paversti išskirtinėmis pavyzdinės ekologiškos laivybos zonomis.

"Išskirtiniai reikalavimai laivų degalams, įsigaliosiantys nuo 2015 metų sausio 1 dienos, mano požiūriu, yra diskriminaciniai. Reikalavimai įsigalios tik Baltijos Šiaurės jūrų šalims ir nebus taikomi Viduržemio jūros regione. Nesuvokiama, kaip Europos Sąjungoje skirtingų regionų uostams gali būti taikomos diskriminacinės sąlygos", – stebėjosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis teigė domėjęsis, kokią įtaką Baltijos jūros taršai daro laivai, ir nė vienoje institucijoje neišgirdo atsakymo, kad apskritai yra fiksuojama kokia nors konkreti laivų tarša jūrai.

"Dabar lyg jau teigiama, kad Baltijos jūroje plaukiojantys laivai savo išmetalais teršia pakrančių regionus. Lietuva, Latvija ir Estija yra vyraujančių vėjų iš Baltijos jūros kelyje. Negirdėjau jokių nusiskundimų, kad iš Baltijos jūros nuo laivų į pakrantes būtų nešami kenksmingi išmetalai", – kalbėjo A.Vaitkus.

Laukia staigus brangimas

Jei ir yra kokia nors laivų tarša, ji netgi naudinga Baltijos jūros pakrantėms. Mokslininkai pastebi, kad sudegus jūriniam mazutui iš laivų išsiskyrę sieros ir azoto junginiai yra tarsi trąša. Bet kuriuo atveju šių junginių yra įprastose azotinėse trąšose.

Europos Sąjungos valdininkų eksperimentai Baltijos jūros laivyboje gali labai brangiai kainuoti Baltijos šalių gyventojams. Brangstantys jūrų gabenimai atsispindės prekių kainose.

"Kartu su Klaipėdoje esančios keltų laivybos kompanijos "DFDS Seaways" atstovais paskaičiavome, kad dėl reikalavimų degalams nuo 2015 metų krovinių gabenimas jūrų keltais Klaipėdos–Kylio linijoje pabrangs apie 50 proc.", – tikino A.Drungilas.

Ar tokiais kainų šuoliais sugebės jūrų keltų kompanijos į keltus pritraukti sunkvežimius?

Abejotina. Jau dabar gabenti krovinius jūrų keltais yra brangiau nei vežti juos sausuma.

Kai pakils kainos, ir tie vilkikai, kurie į Vokietiją dar plaukdavo keltais, riedės keliais.