Smarkiai pabrangusi statyba

Jei Lietuvoje būtų bent kažkas panašaus į teisingumą ir kovą su korupcija kaip Lenkijoje, ne dėl vieno dabartinės valdžios ministro po šios kadencijos turėtų būti pradėti teisiniai tyrimai.

Tokią mintį sukėlė praėjusį penktadienį pasirodžiusi žinia, kad Gdansko apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl netinkamo buvusio Lenkijos jūrų ūkio ir vidaus vandenų laivybos ministro Mareko Grobarczyko pareigų vykdymo.

Yra prielaidų manyti, kad galėjo būti piktnaudžiavimo 2019 ir 2020 m. įrengiant vandens kelią iš Baltijos jūros į Vyslos marias per jas skyrusią Vyslos neringą.

Šio kelio įrengimas nuo 880 mln. zlotų (207 mln. eurų) išaugo iki 2 mlrd. zlotų (470 mln. eurų). Statybos pabrangimas sudarė net 125 procentus.

Įprasta, kad Lietuvos objektuose, kai daug procentų išauga kainos, tai nurašoma papildomiems darbams, infliacijai, sugalvojama ir kitokių priežasčių.

O Lenkijoje, įrengus praplaukimo kelią ir paskelbus galutinę statybų kainą, tyrimo misijos ėmėsi Lenkijos aukščiausioji kontrolės tarnyba. Pagal jos atliktą tyrimą, Gdansko apygardos prokuratūra ir pradėjo teisinį tyrimą, kuriame pagrindiniu įtariamuoju įvardintas ne koks nors statybos projekto vadovas, aikštelės viršininkas, o pats ministras.

Lietuvoje tokiu atveju ministras išplauktų švarus, gal dar pareikštų norą užimti kokį nors aukštą postą kur nors Briuselyje, kad jo „netampytų“. Jei reikėtų surasti kaltininką, juo greičiausiai būtų įvardintas koks nors „iešmininkas“.

Kainos negali būti išpūstos

Lietuvoje panašiu atveju būtų „užsukta“ ir propagandinė mašina – neva „vatnikai“ nori labai gerą darbą padariusio ministro galvos.

Lenkijai buvo itin svarbu, kad ji, įsirengusi savo 5 metrų gylio laivybos kelią per kopas, nebesinaudotų Rusijos Baltijsko uosto jūros vartais.

Apie tai, kad Lenkija įgijo nepriklausomą išėjimą iš Baltijos jūros į Vyslos marias, plačiai nuskambėjo ir 2023 m. rugsėjo 17 d., kai po statybų buvo atidarytas šis kanalas.

Lenkijoje precedentas jau yra, kai netinkamų pareigų atlikimu įtariamas buvęs ministras, o Lietuvos istorijoje, tiek tarpukaryje, tiek po nepriklausomybės atkūrimo, nieko panašaus nėra buvę.

Tuomet daug kalbų buvo pasakyta ir apie visą Vyslos regiono vystymą, įskaitant Elbingą ir kitus šio regiono uostus. Tą tarsi patvirtino ir toks faktas, kad neseniai po rekonstrukcijos buvo atidarytas prie Vyslos marių esantis Fromborko uostas.

Tiesa, kad regionas vystysis, bet Lenkijoje, matyt, yra gerokai ūkiškesnis požiūris nei Lietuvoje, kad net ir itin svarbių objektų, kurie susiję su nepriklausomybe nuo Rusijos, kainos negali būti išpūstos.

Pradėtas Lenkijos Gdansko apygardos prokuratūros tyrimas turės atsakyti, ar statybos kainos išsipūtimas įvyko dirbtinai, ar jį lėmė kokios nors ekonominės aplinkybės. Taip pat turės būti atsakyta į klausimą, ką padarė ir iš viso ar ką nors darė tuometinis Lenkijos jūrų ūkio ir vidaus vandenų laivybos ministras M. Grobarczykas?

Lietuvos ir Lenkijos teisė

Greičiausiai Lenkijoje ne tiek svarbu, ar bus nuteistas buvęs ministras, ar ne. Svarbiau yra pats precedentas, kad Lenkijos prokuratūra vykdo tyrimą prieš buvusį aukštą valdininką.

Šis faktas rodo, kad Lenkijoje yra sveikas požiūris, jog niekam neturi būti leista įgyvendinti svarbių investicinių projektų, jei jie kertasi su teisėtumo, patikimumo, ekonomiškumo ir tikslingumo principais. Juos iškėlė ir šiame projekte įžvelgė ne kas kitas, o Lenkijos aukščiausioji kontrolės arba audito tarnyba.

Buvęs Lenkijos jūrų ūkio ir vidaus vandenų laivybos ministras M. Grobarczykas įtariamas tinkamu pareigų nevykdymu. Pagal Lenkijos teisę, valstybės pareigūnas, kuris, viršydamas savo įgaliojimus arba nevykdydamas savo pareigų, veikia pažeisdamas viešąjį ar privatų interesą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų. Jei tą jis daro siekdamas finansinės ar asmeninės naudos, baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų.

Lietuvos baudžiamajame kodekse taip pat yra straipsnis apie tarnybos pareigų neatlikimą. Jame nurodoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Dar yra straipsnis apie piktnaudžiavimą, kur už panašią veiklą kaip tarnybos pareigų neatlikimas, kai siekiama turtinės ir asmeninės naudos, Lietuvoje baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Palyginę Lietuvos ir Lenkijos baudžiamuosius kodeksus galime pastebėti, kad net ir už rankos pagautas ministras Lietuvoje išsisuktų sumokėjęs baudą, o Lenkijoje gautų realią laisvės atėmimo bausmę.

Lenkijoje precedentas jau yra, kai netinkamų pareigų atlikimu įtariamas buvęs ministras. Lietuvos istorijoje, tiek tarpukaryje, tiek po nepriklausomybės atkūrimo, nieko panašaus nėra buvę. Lietuva iš esmės tebesėdi sovietinio raugo statinėje, kai neaiškiomis, netgi įtartinomis aplinkybėmis per kadenciją pasakiškai praturtėję ministrai elgiasi įžūliai, nes gal mano, o gal ir žino, kad kišeninė teisėsauga neišdrįs jų paliesti.