Negarsinta galimybių studija

Lygiai prieš dvejus metus, kai pandemija dar nedvelkė, Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu buvo atlikta galimybių studija "Dėl laivybos kliūčių šalinimo Kuršių mariose".

Tikslas – išsiaiškinti pramoginės laivybos situaciją Klaipėdos regione.

Ekspertų grupė atliko tiriamąsias keliones, susitiko su Klaipėdos rajono ir miesto darbuotojais, atsakingais už vandens kelių priežiūrą ir vandens turizmo plėtrą, apklausė mažųjų uostų ir vandens kelių Klaipėdos regione naudotojus, kurie ir įvardijo didžiausias kliūtis, su kuriomis susiduria laivyba Vakarų Lietuvos vidaus vandens keliuose.

Investicijos: uosto direkcijos teigimu, valstybė į atnaujinamas Žiemos uosto krantines, kurios pritaikytos krovai, investavo apie 15 mln. eurų. (Astos Dykovienės nuotr.)

Studijos rengėjai apžvelgė turizmo plėtrą ir atkreipė dėmesį, kad į Klaipėdą atplaukiančių jachtų mažėja. 2016 m. į Klaipėdą atplaukė 1 186 jachtos, o 2018 m. – jau tik 813.

Šitas mažėjimas prasidėjo nuo 2016 m. Šią tendenciją galimybių studijos rengėjai paaiškino tuo, kad Baltijos jūros regione buriuotojų visuomenė sensta, jaunimas renkasi kitas vandens pramogas.

Mes jau išaugome iš bananų valstybės, kai buvo tinkamos visos priemonės tikslui pasiekti.

Tai esą patvirtina ir didėjantys kruizinių laivų keleivių srautai. Skaičiai studijos rengėjams suteikė pagrindą daryti prielaidą, kad stiprėja naujų turizmo rinkų įtaka, keičiasi atostogų samprata.

Šie duomenys buvo surinkti prieš pat pasaulinę COVID-19 pandemiją, kuriai prasidėjus atplaukiančių jachtų skaičius dar labiau sumenko.

Švartavimo vietų pakanka?

Iš šios galimybių studijos tyrimo peršasi išvada, kad Klaipėdoje esančių trijų jachtų švartavimo vietų – Pilies uostelio, Dangės upės ir Smiltynės jachtklubo – visai pakanka vietos buriuotojams ir negausiems svečiams iš užsienio.

Smiltynės jachtklubo uoste yra du baseinai – 65 švartavimosi vietos laivams nuo 3 iki 15 m.

Baseinų gylis siekia nuo 2,5 iki 3,5 m, o įplaukimo į uostą gylis – 3,8 m.

Yra vandens ir elektros kolonėlės laivams, degalų ir tepalų išsiurbimo kolonėlės, slipas, įrenginiai iškėlimui ir įkėlimui į vandenį.

Per 2015 iki 2017 m. šis uostas buvo iš pagrindų atnaujintas.

Galimybių studijos duomenimis, per 2019 m. Smiltynės jachtklube švartavosi 54 vietinių buriuotojų jachtos ir 30 svečių laivelių.

Populiaresnis tarp buriuotojų yra Klaipėdos pilies uostelis. Jo kapitonas Petras Petrauskas tikino, kad šiemet uostelis buvo užimtas, esą net ir šiandien jis pilnas.

"Uoste yra 260 vietų, šiandien esame pasirašę sutartis dėl visų jų nuomos. Tiesa, netrukus jachtas jų savininkai ims kelti į krantą, ruošis žiemos sezonui. Tada uostelis ištuštės. Dar nėra buvę, kad nebūtume sutalpinę visų norinčiųjų. Visai neseniai vyko Kuršių marių regata, sutilpo visi", – tikino P.Petrauskas.

Jachtų uostų populiarumą lemia jų vieta.

Didelė senojo Pilies uostelio stiprybė esanti ta, kad ten iš jachtos iš karto galima patekti į senamiestį.

"O Smiltynės jachtklubas pralaimi šioje konkurencinėje kovoje, nes ten uosto garsai vis tiek trukdo, romantikos jokios, norėdamas patekti į miestą, turi dar kažkur plaukti, o žmonės to nemėgsta", – paaiškino Klaipėdos universiteto turizmo geografijos, turistinių vietovių vadybos ir planavimo ekspertas profesorius Ramūnas Povilanskas.

Atsirastų prieplauka ir butai

Nepaisant to, kad kol kas Klaipėdoje telpa visos atvykstančios jachtos, mokslininkas įsitikinęs, kad dar viena pramoginių laivų prieplauka mieste nepakenktų.

"Ar reikalinga mieste dar viena marina? Geras klausimas. Jei būtų mano valia, grūsčiau visą komercinę laivybą į pietinę miesto dalį. Vietoj uosto krovos ten turėtų būti atstatytas buvęs Vitės kvartalas ir ten turėtų būti marina", – įsitikinęs R.Povilanskas, pridūręs, jog itališkas žodis "marina" lietuvių kalboje nėra įteisintas, o plačiau vartojama sąvoka – rekreacinė laivų prieplauka.

Idėjos, kad Klaipėdos centre reikėtų dar vienos marinos, netyla jau kurį laiką.

Ji kai kurių klaipėdiečių jau net regima būtent Žiemos uoste, kur šiuo metu kraunami šaldyti produktai.

Dėl to savivaldybės mero pavaduotojo Arvydo Cesiulio vardu ministrei pirmininkei, taip pat susisiekimo ministrui visai neseniai buvo išsiųstas raštas, kad Vyriausybė pakoreguotų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto planą, nes šis nesutampąs su miesto poreikiais – "trūksta ryšio tarp miesto ir rekreacinių teritorijų", o tai "neleidžia atsiskleisti marinistiniam miesto savitumui".

Kitaip tariant, siekiama iškelti uosto krovą iš miesto centro, konkrečiai iš Žiemos uosto, ir šią vietą norima pertvarkyti į gyvenamąją teritoriją ir jachtų prieplauką.

Planas – spausti per Vilnių?

Ši mintis visai nepriimtina kompanijai KLASCO. Jos generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigė, kad šiuo metu rekonstruojamos krantinės, kur bendrovė vykdo veiklą ir planuoja ją tęsti.

Vytautas Štumbergas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mūsų pozicija aiški ir mes jos nekeičiame. Susisiekimo ministerija jau atsakė, kad neketina persvarstyti Valstybinio jūrų uosto plano. Pažiūrėkime iš kitos pusės į šį reikalą. Lietuva nėra Ispanija ar Italija, kur jachtų sulaukiama nuolat ir vandens turizmo infrastruktūra puikiai išvystyta. O kas yra Klaipėdoje? Kas čia yra sukurta, kas būtų patrauklu svečiams? Be to, čia ir buriavimo sezonas labai trumpas", – kalbėjo V.Štumbergas.

KLASCO generalinį direktorių labiausiai stebina savivaldybės pozicija, kai krovos iškėlimo iš miesto centro klausimu deramasi ne su tų teritorijų naudotojais, o su ministerijomis.

"Gal pirmiausia geriau būtų vertėję atsiklausti ir kalbėtis su operatoriumi, tai yra KLASCO, kuri turi ilgalaikę žemės nuomos sutartį? O dabar galvoja, kad paspaus per Vilnių ir viskas bus gerai. Mes jau išaugome iš bananų valstybės, kai buvo tinkamos visos priemonės tikslui pasiekti. Dabar yra XXI amžius, principas "ką noriu, tą darau" nebetinka", – pabrėžė V.Štumbergas.

Jeigu KLASCO veikla iš Žiemos uosto būtų iškelta kitur, teigiama, kad sumažėtų kompanijos pajamos, nes ten veikia šaldytos produkcijos terminalas, kur investuotos milžiniškos lėšos.

"Jei visa tai reikėtų pastatyti kažkur kitur, įsivaizduokite, kiek tai kainuotų. Be to, šiuo metu Žiemos uoste yra atnaujinamos krantinės, renovacija jau kainavo apie 15 mln. eurų. Tos krantinės buvo avarinės būklės ir valstybė į jas investuoja, bet ne jachtų priėmimui, o krovai, krovos technikai. Kuo tas ginčas baigsis? Nenoriu būti prognozuotojas, bet visi tų idėjų iniciatoriai pirmiausia turėtų kalbėti su kompanijomis, kurios tose teritorijose dirba, o ne regzti kažkokius planus joms už nugaros. Šitaip klausimai Lietuvoje šiandien nesprendžiami", – įsitikinęs KLASCO generalinis direktorius.

Akiratyje – Smeltės rajonas

Žiemos uosto konversijai pritariančių klaipėdiečių pagrindinis motyvas, kad šioje vietoje uosto krova neapsimoka, todėl ją reikėtų perkelti į pietinę dalį.

"Kiek uostininkai sukuria darbo vietų? Mizerį. Ateitis yra automatika, bus kaip Hamburge, kur krovinius krauna automatiniai kranai, ir čia turi būti tas pats, bet ne miesto centre. Matau uosto plėtros galimybes pietinėje Klaipėdos dalyje. Ką darysi, teks aukoti Smeltės rajoną", – kalbėjo R.Povilanskas.

Remiantis 2015 m. moksline studija "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įtaka miestui ir valstybei", paskaičiuota, kad su Klaipėdos uostu susijusios įmonės per metus sukuria 2,2 mlrd. eurų, arba 6,24 proc. bendrojo vidaus produkto.

Jos į savivaldybių ir valstybės biudžetus sumoka 600 mln. eurų, arba 9,26 proc. visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių.

Kompanijoje KLASCO, kurios krovą iš Žiemos uosto norima perkelti kitur, šiuo metu dirba 621 darbuotojas, įmonė valstybės biudžetui sumoka daugiau nei 7 mln. eurų mokesčių per metus.