Kas skatina psichologinį smurtą?

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro įkūrėja bei ilgametė vadovė Dalia Puidokienė kol kas negali džiaugtis mažėjančiais smurto atvejais artimoje aplinkoje, nors statistikos duomenys ir rodo šioje srityje pozityvesnes tendencijas. Maža to, auga prieš artimuosius smurtaujančių moterų bei paauglių skaičius.

Džiaugtis nėra kuo

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, matyti, jog nuo 2019 m. iki pernai smurto atvejų artimoje aplinkoje mažėjo, tačiau su smurto aukomis dirbantys specialistai džiaugtis neskuba.

„Negalėčiau teigti, kad akivaizdžiai tų smurto atvejų artimoje aplinkoje mažėja. Alkoholio problema ir su tuo susijęs smurtavimas išlieka, o dabar ryškėja kita tendencija. Dabar ženkliai daugiau identifikuojama psichologinio smurto. Anksčiau psichologinis smurtas likdavo užribyje, nes jis sunkiau nustatomas ir sunkiau įrodomas. Aukai teisiškai įrodyti psichologinį smurtą vis dar labai sudėtinga“, – teigė D. Puidokienė, kurios vadovaujamo centro veiklos zoną apima Klaipėdos miesto, Palangos ir Neringos teritorija.

Neretas atvejis, kai teisme nukentėjusysis pralaimi bylą, nes nepakanka įrodymų dėl psichologinio smurto.

„Psichologinio smurto, skirtingai nei fizinio, ženklai sunkiau matomi. Sunkiau įrodyti, kad auka išgyvena didelį nerimą, baimę, nesaugumo jausmą. Tokie įrodymai ar specialistų išvados teismui dažnai būna nepakankamos, ir nukentėjęs žmogus pralaimi bylą“, – kalbėjo D. Puidokienė.

Dalia Puidokienė / V. Balkūno / BNS nuotr.

Teroro aukos neatlaiko

Bėda ta, kad visos valstybinės institucijos, turinčios ginti auką, formaliai tarsi įgyvendina įstatymą, tačiau žmogus ir įstatymas neretai yra lyg dvi skirtingos teritorijos.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pastebima, kad nuo 2021 m. ženkliai padaugėjo smurtaujančių moterų.

„Ne paslaptis, moterys irgi smurtauja. Moterys įvardijamos kaip smurtautojos, bet neretai tai būna ilgai užsitęsusio, sisteminio smurto išdava. Ir tai būna gintis, kai ilgai terorizuotos aukos neatlaiko įtampos. Nors tokie dalykai traktuojami kaip smurtas, niekas nesigilina, kad ta smurtautoja pati ilgą laiką gyveno įtampoje ir neištvėrusi davė atkirtį“, – dėstė D. Puidokienė.

Daugėja smurtaujančių vaikų

Ryškėja dar viena tendencija – vaikai ir paaugliai smurtauja prieš suaugusiuosius – tėvus ar senelius.

Įstatymas realybėje neretai negina nukentėjusio žmogaus interesų.

„Smurtas gimdo smurtą. Nieko nuostabaus. Tai problema, kurią labai svarbu spręsti, nes dar po kelerių metų tai atsisuks prieš mus pačius. Reziumuodama negalėčiau teigti, kad smurto atvejų artimoje aplinkoje mažėja. Bet mes pastebime žmonių sąmoningėjimą, jie netoleruoja smurto ir dažniau išdrįsta kreiptis pagalbos“, – pabrėžė D. Puidokienė.

2021 m. atlikta gyventojų apklausa parodė, kad apie 60 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų pagalbos neieško.

Pasak D. Puidokienės, šį tyrimą reikėtų pakartoti, tada būtų galima daryti aiškesnes išvadas dėl smurto atvejų artimoje aplinkoje augimo ar mažėjimo.


Nusikaltimai artimoje aplinkoje

Asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje Lietuvoje: 2019 m. tokių buvo 5 022, 2020 m. – 5 815, 2021 m. – 4 478, 2022 m. – 4 388, 2023 m. užfiksuoti 4 333 atvejai.

Klaipėdos apskrityje asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje: 2019 m. – 473, 2020 m. – 566, 2021 m. – 480, 2022 m. – 411, 2023 m. – 393.

Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje: 2019 m. buvo 2 112 (iš jų 148 moterys, 4 nepilnamečiai), 2020 m. – 1 888 (iš jų 132 moterys, tarp jų 2 nepilnametės merginos (14–17 m.)), 2021 m. – 2 080 ( iš jų 210 moterų), 2022 m. – 1 808 (iš jų 179 moterys), 2023 m. – 1 935 (iš jų 227 moterys).

Probacijos tarnybos priežiūroje esantiems asmenims, kurie buvo nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, 2023 m. skirti viešieji darbai (337 žmonėms), laisvės apribojimas – 1 828, bausmės vykdymas atidėtas 640 asmenų, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų – 206 žmonėms, 1 599 nusikaltusiems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, 5 nepilnamečiams paskirta auklėjimo poveikio priemonė.

Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam šalies gyventojui, – 2019 m. – 9,5 litro, 2020 m. – 9,7 litro, 2021 m. – 10,3 litro, 2022 m. – 9,5 litro, 2023 m. – 9,3 litro.

Šaltinis: Statistikos departamentas



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
  • Dėl keistos antenos – spėlionės
    Dėl keistos antenos – spėlionės

    Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...

    3
  • Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
    Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros

    Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...

Daugiau straipsnių