- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol Lietuvos Seime aiškinamasi, kas kaltas, kad Lietuva prarado daug krovinių, įskaitant baltarusiškas kalio trąšas, Lenkijos uostai pagal praėjusių metų krovą „šovė į viršų“.
Ar suvaldysite riziką?
Seime vyksta sudarytos laikinosios komisijos, kuriai vadovauja Seimo narys Vytautas Bakas, tyrimas. Jis susijęs su Lietuvos valstybės tarnybų veiksmais ir šalies Prezidento aplinkos tikrinimu.
Opozicija šios komisijos veiksmus įvardija kaip „kojos kišimu“ dabartiniam šalies Prezidentui artėjančiuose rinkimuose arba galimu jo kompromitavimu.
Tarp daugybės įvairių Lietuvos gyvenimo aspektų, praėjusią savaitę minėtoje komisijoje nagrinėtas klausimas apie tai, kokią įtaką sankcijoms baltarusiškoms kalio trąšoms priimti turėjo Lietuvos prezidentūra.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis komisijoje atsakinėjo į klausimus, pripažino, kad sankcijų priėmimo procese nuolat kontaktavo su prezidentūra, daugiausia Prezidento patarėju Jarek Niewierowicz, iš kur ateidavę klausimai apie tai, ar nubaus Baltarusijos režimą, suvaldys rizikas, kokią įtaką baltarusiškų kalio trąšų tranzito netektis turės Lietuvos įmonėms, ekonomikai.
M. Skuodis tikino, kad buvusi vertinta rizika ir Klaipėdos uosto verslui, ir Lietuvos geležinkeliams, ir mokesčių surinkimo procesui.
Trąšas „atidavė“ Rusijai
Šiandien yra visiškai aišku, kad dėl sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms, kurias Lietuva priėmė vienašališkai, nes JAV to nereikalavo, didelę žalą patyrė ir Klaipėdos uostas, ir Lietuvos geležinkeliai.
Dėl karo Ukrainoje tiek Klaipėda, tiek Gdanskas buvo atsidūrę panašioje geopolitinėje situacijoje, kurioje lenkai ja pasinaudojo, o lietuviai – ne.
Verta prisiminti ir tai, kad kai kurie Lietuvos valdančiosios koalicijos palankiai priiminėti ukrainiečiai Lietuvos valstybės veiksmus dėl kalio trąšų įvertino kontraversiškai. Savo noru atsisakiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzito Lietuva šias trąšas „atidavė“ Rusijai. Sudėjusi savo trąšas ir tai, ką per Rusijos uostus gabena Baltarusija, diktatoriaus Vladimiro Putino valdžia uzurpavo pasaulinę rinką, kur turi apie 80 proc. šių trąšų dalies. Rusija kartu su Baltarusija ėmėsi diktuoti pasaulines kalio trąšų kainas.
Tokia rizika 2022 m. vasarį atsisakinėjant baltarusiškų trąšų tranzito per Klaipėdos uostą nebuvo vertinta, nes gilesnio pasaulinio lygio makroekonomikos supratimo Lietuvoje trūksta.
Nebuvo supratimo ir apie tai, kuo bus kompensuota baltarusiškų trąšų ir viso Baltarusijos eksporto ir importo netektis. Buvo tik tušti pažadai, gal netgi svajonės, kad Rytų ir Vakarų tranzito linijas pakeis krovinių srautai iš Pietų į Šiaurę.
To neįvyko, nes Klaipėdos uostas per pastaruosius dvejus metus neteko beveik 13 mln. tonų krovinių. 2021 m. Klaipėdos uosto krova buvo 45,62 mln. tonų, o 2023 m. iš jos liko 32,7 mln. tonų. Pagal šią krovą Klaipėdos uostas nusirito net į 2010 m. lygį.
Aprūpinimas „slydo“ pro šalį
Neatsitiktinai „Eurostat“ duomenys liudija, kad Klaipėdos uostas yra vienas iš labiausiai krovą sumažinusių uostų Europos Sąjungoje.
Neseniai savo krovos duomenis paskelbė didžiausias Lenkijos Gdansko uostas. Pagal tai, kas vyko šiame uoste, Klaipėdos uostas yra tarsi atsidūręs jo šešėlyje. Tai yra neįtikėtina, nes dėl karo Ukrainoje tiek Klaipėda, tiek Gdanskas atsidūrė panašioje geopolitinėje situacijoje.
Lenkijos Gdansko uostas 2023 m. fiksavo rekordinę 81 mln. tonų krovą. Palyginti su 2022 m., ji išaugo net 12,7 mln. tonų.
Ne konteineriai, nors jais garsėja Gdanskas, kur pernai krauta 20,5 mln. tonų ir jų augimas buvo 2,5 proc., ne anglys, nors Lenkija šio kuro naudojo daugiau ir jų pernai buvo 13,3 mln. tonų, ir ne žemės ūkio produktai, nors padaugėjo ukrainietiškų grūdų, lėmė tokią šio uosto krovą. Ją lėmė net 12 mln. tonų arba 47 proc., palyginti su 2022 m., išaugusi naftos produktų ir kitokio skystojo kuro krova. Per 2023 m. Gdansko uoste iš viso krauta 37,6 mln. tonų įvairaus skystojo kuro. Tai gali reikšti, kad per Gdansko uostą išskirtinai ėjo Ukrainos aprūpinimas šviesiaisiais naftos produktais.
Kodėl Ukrainos aprūpinimo galimybe, kad ir tais pačiais naftos produktais, nepasinaudojo Klaipėdos uostas? Juo labiau kad nuo Klaipėdos iki Ukrainos yra panašus atstumas, kaip ir nuo Gdansko iki Ukrainos.
Veikiausiai buvo taip, kad Klaipėdos uosto naftos produktų krovos verslas nepakankamai dėmesio skyrė naujoms krovinių paieškoms keičiantis geopolitinei situacijai. Gdansko uosto pavyzdys įrodo, kad krovinių regione buvo, bet jie Klaipėdos uostą aplenkė.
Taip galėjo atsitikti ir todėl, kad Lietuva, dėl politinių sumetimų atsisakiusi Baltarusijos tranzito, naujų krovinių veikiausiai neieškojo. Procesas buvo paliktas savieigai, tikintis, kad, jei jau Klaipėdos uoste yra sukurta infrastruktūra ir suprastruktūra, kurios gali krauti iki 80 mln. tonų krovinių per metus, kažką naujo pargabens ir į Klaipėdos uostą.
Realybėje rizika dėl baltarusiškų kalio trąšų ir kito Baltarusijos tranzito netekties nebuvo suvaldyta. Tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek Klaipėdos uostas patyrė nuostolių. Lietuvos transporto sistemai padaryta didelė ne tik ekonominė, bet ir įvaizdžio žala, kai Klaipėdos uostas atsidūrė tarp labiausiai krovą mažinusių ES uostų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiami priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatai1
Ketvirtadienį būsimųjų pirmokų, penktokų, devintokų bei kitų klasių mokinių tėvai jau gali sužinoti priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatus. Mokyklos priskirtos 4027 vaikams. ...
-
Klaipėdoje pradedamas antrasis hidraulinių bandymų etapas
Pirmojo etapo metu, gegužės 13 d., šilumos trasų bandymai buvo atlikti teritorijoje nuo Stadiono iki Danės gatvės. Darbai vyko sklandžiai, todėl šilumos karšto vandens ruošimui tiekimas atnaujintas jau kitos dienos ryte. Jano...
-
Liūdnos žinios norintiems patekti į Neringą: ragina rinktis vandens kelius
Žadama, kad vasarą didelių eilių Smiltynės perkėloje neturėtų būti. Net keturių krantinių rekonstrukcija užtikrins efektyvesnį ir saugesnį perkėlimą per marias. Bet panašu, kad automobiliai visą vasarą strigs pačioje Kurši...
-
Dėl planinių darbų nedidelei daliai Klaipėdos gyventojų laikinai sutriks vandens tiekimas1
AB „Klaipėdos vanduo“ informuoja, jog šį šeštadienį – gegužės 18 d. – bus vykdomi planiniai vandentiekio tinklų modernizavimo darbai, todėl nuo 8.30 iki 17 val. laikinai sutriks vandens tiekimas nedidelėje T...
-
Uostamiestyje pradės tvarkyti jaunavedžiams svarbią aikštę15
Dar šiais metais planuojama atnaujinti aikštę prie Klaipėdos santuokų rūmų. Darbai bus atliekami pagal anksčiau atliktą techninį projektą – įrengiant parkavimo vietas, daugiau žaliųjų zonų ir sukuriant vientisą vaizdą su M. ...
-
Bronzinė mergaitė – be rankos: kas galėjo nutikti?8
Bronzinės Romualdo Kvinto skulptūros „Bučinys“ mergaitė liko be rankos. Kol kas nežinia, ar tai vandalizmo, ar netyčinis atvejis. Nepaisant to, viliamasi, kad ranką pritvirtinti pavyks, kadangi nukritusi ji nesutrupėjo, tad, panaudojus tink...
-
Sugrįš tradicinis Laivų paradas
Klaipėdoje šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, po metų pertraukos vyks tradicija tapęs 13-asis Laivų paradas. Nuo pat ryto Dangės upėje, o vėliau ir Kruizinių laivų terminale bei Kuršių mariose vyks ne tik įvairios var...
-
Atliekų kultūros egzamine klaipėdiečiai rinko maksimalius balus
Šiemet jau penktą kartą visoje šalyje vyko aplinkosauginis konkursas – Atliekų kultūros egzaminas, subūręs virš 16 000 Lietuvos gyventojų, gvildenusių ekologijos bei tvarumo klausimus. Bet kas galėjo prisijungti prie https:/...
-
„Meridianas“ išskleis Švyturių metams dedikuotas bures
Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kai Klaipėdoje gyvuoja tradicija kiekvieną vasaros sezoną pasitikti šventiškai išskleidžiant uostamiesčio simbolio burlaivio „Meridianas“ bures. Šių metų burių pakėlimo cer...
-
Penki „Okinavos“ auklėtiniai iškovojo kelialapius į Europos čempionatą
Lietuvos jaunučių ir jaunimo čempionate susigrūmė net 22-iejų šalies kiokušin karatė klubų sportininkai. Jame čempiono titulus iškovoję kovotojai užsitikrino vietą dalyvauti Europos U16 ir U20 čempionate, vyksiančiame spalį ...