Muziejaus kurti neplanavo

Nestandartinis raudonų plytų pastatas uostamiesčio Liepų ir Trilapio gatvių kampe ilgus metus buvo tuščias ir daugelis klaipėdiečių su apmaudu nerimavo, kad išskirtinis miesto statinys, kuriame kadaise veikė senosios Klaipėdos dujų fabrikas, tiesiog nunyks.

Vis dėlto jis pateko į geras rankas.

„Ką radome, atėję į šį kompleksą? Apgriuvusias sienas, duobę, pilną vandens, kurioje pliuškenosi antys. Buvo atvejis, kai iš tos duobės teko gelbėti katinų šeimyną. Iš gatvės pusės pastato sienoje buvo skylė, tad jie pro ją sulindo ir įkrito į vandenį. Kvietėme ugniagesius, jie išgriebė katę su trimis ar keturiais mažais kačiukais. Išvežėme gyvūnus į prieglaudą maisto nupirkę“, – laimingai pasibaigusią istoriją pasakojo istorinio pastato savininkas klaipėdietis verslininkas Augustinas Jankevičius.

Unikalaus muziejaus kūrėjas neslepia, kad metų metais vandenyje mirkęs dujų fabriko mūras buvo paveiktas drėgmės, tačiau dabar rūsys sausas, nuolatos džiovinamas, sutvarkius grindis, čia planuojama įrengti dujų pramonės ekspoziciją.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo trys tokios saugyklos – Vilniuje, Klaipėdoje ir Šilutėje.

Dujų saugykla Šilutėje statyta vėliau ir buvo kiek mažesnė. Klaipėdoje – seniausia ir geriausiai išlikusi.

A. Jankevičius tvirtino, kad pradėję tvarkyti pastatą nežinojo, ką ras išsiurbę vandenį iš buvusių dujų saugyklų, kaip drėgmės yra paveikti pastato mūrai, ar vėl kaupsis vanduo, ar labai viskas užteršta.

Beje, po karo šiame pastate buvo padarytos betoninės perdangos ir čia gyveno žmonės iki pat 1978 m., kol buvo pastatytas daugiabučių kvartalas I. Simonaitytės gatvėje. Būtent tada žmonės išsikėlė ten.

„Pradžioje neturėjau minčių čia kurti muziejaus. Galvojau visą šitą teritoriją įrengti kaip Technikos edukacijos parką. Ta idėja ir šiandien išlieka, kitame pastate planuojame įrengti restauravimo dirbtuves, kur jaunieji technikai galės mokytis, o mano kolegos automobilininkai pasiryžę juos mokyti. Tik paskui atsirado tas drąsus žodis „muziejus“, – teigė Augustinas.

Pasiteiravus, kuris eksponatas yra pats unikaliausias, Augustinas teigė, kad ta „vyšnia ant torto“ yra pats pastatas.

Tik paskui atsirado tas drąsus žodis „muziejus“.

Kaip įkėlė mašinas?

Naujam gyvenimui prikeltame istoriniame pastate visai netrukus duris atvers išskirtinis muziejus, kurio ekspozicijoje – dvylika A. Jankevičiaus kolekcijos unikalių, iki 1920 m. pagamintų automobilių, taip pat kitų šį laikmetį atspindinčių daiktų.

Šio muziejaus kūrėjai vadina tai „Automobilių namais“, kuriuose tarsi „gyvena“ automobiliai, todėl ir to laikmečio baldai čia labai tiks.

Vienas pirmųjų klausimų, kurių sulaukia muziejaus savininkas ir sumanytojas A. Jankevičius, kaip į pastatą įkėlė automobilius-eksponatus?

„Keliamos įvairiausios versijos – tai pro stogo angą, kol stogo dar nebuvo, tai dar pro kažkur. Anaiptol, mašinos į pastatą įvažiavo savo eiga ir buvo pakeltos į savo vietą liftu“, – šypsojosi A. Jankevičius.

Pirmajame statinio aukšte yra nedidelę cirko areną ar teatro sceną primenantis mechaninis įrenginys, ir tik žinovai numano, kam jis yra skirtas.

„Sunku patikėti, bet pro tas palyginti nedideles duris į pastato vidų mes sukėlėme visas metalo konstrukcijas, ant kurių eksponuojami automobiliai, ir didžiąją dalį jų sumontavome rankomis. Netgi piliavietės bokšto statytojai paskui su mumis konsultavosi. Tik jiems buvo lengviau, jie pradžioje sumontavo metalo konstrukcijas ir dabar mūrija, o mes jau turėjome mūrą ir mums į vidų reikėjo sutempti metalines konstrukcijas ir jas sumontuoti“, – muziejaus įrengimo subtilybes pasakojo A. Jankevičius.

Vaidmuo: Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečio renginiuose senuoju „Ford“ automobiliu įvykių rekonstrukcijoje dalyvavęs A. Jankevičius į Mėmelį vežė krašto „gubernatorių“ – aktorių Rimantą Pelakauską. A. Jankevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Nedaug, bet – unikalūs

Pats pirmas senovinis automobilis, kurį įsigijo Augustinas, buvo 1930 m. pagamintas „Fordas“. Jo ekspozicijoje nėra, nes esą yra „per jaunas“.

„Orientuojuosi į 1920 m. gamybą, nes tai yra automobilizmo epochos pradžia. Paskui tos mašinos jau sparčiai tobulėjo, kiekvienas naujas modelis turėjo vis kokių nors patobulinimų – tai kokią naują pavarą įmontuodavo ar įdomesnę lempą, nuo varomų dujomis perėjo prie elektrinių. Aišku, jos įdomios ir šiandien, bet pasirinkau eksponuoti senesnius modelius“, – teigė A. Jankevičius.

Tarp muziejaus eksponatų nėra automobilių, dalyvavusių anų laikų lenktynėse, tačiau apie kiekvieną automobilį yra ką papasakoti, kiekvienas jų turi savo istoriją.

Pavyzdžiui, 1914 m. pagamintu automobiliu jo savininkas A. Jankevičius, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, dalyvavo improvizuotame Mėmelio prefektūros šturme.

Tačiau su 1923 m. įvykiais, taip pat ir su Klaipėda šis automobilis neturėjo nieko bendra.

„Automobilių yra nedaug, bet jie – unikalūs, restauruoti, visi veikiantys. Pats seniausias – 1903 m. Ir čia yra ne tik automobiliai, bet 1910 m. Danijoje pagaminta vienkinkė karieta. Karietos priekyje pritvirtinti uždari žibintai, kuriuose būdavo įstatomos žvakės. Yra pritvirtintas prekės ženklas, pasidomėjau gamintoju. Tikrai buvo tokia gamykla. Tai buvo giminės verslas, ji gavo licenciją gaminti ratus ir tuo užsiėmė“, – pasakojo A. Jankevičius.

Automobilyje matys filmus

Viename automobilyje, kuris ilgą laiką buvo eksponuojamas muziejuose tai Švedijoje, tai Danijoje, o dabar atsidūrė Klaipėdoje, bus įrengtas mini kino teatras.

„Mūsų muziejaus lankytojai, atsisėdę į šį automobilį, regės senus Klaipėdos vaizdus, klausysis pasakojamos mūsų miesto istorijos. Toks bus savotiškas kino teatras ant ratų. Beje, šita mašina yra geltonos spalvos, nors tam tikru laikotarpiu „Fordus“ gamino tik juodus, o šitas – geltonas“, – kalbėjo A. Jankevičius.

Ar muziejus bus patrauklus lankytojams, jo įkūrėjas nedrįsta prognozuoti, tik žino viena, jog viskas priklausys nuo jų pačių, kiek įdės darbo ir pastangų, kad sudomintų žmones.

„Turiu dar vieną automobilį 1936 m. gamybos. Jis nepapuls į ekspoziciją, bet yra įdomus tuo, kad buvo skirtas Lietuvos prezidentūrai. Tokių modelių pasaulyje išliko 12. Tiesa, tarpukariu jis Lietuvos taip ir nepasiekė, liko Amerikoje, nes tuo metu įvyko sovietų okupacija. O į Lietuvą šita mašina pateko tik prieš 20 metų, ėjo iš rankų į rankas, kol pakliuvo pas mane, baigiame jį restauruoti“, – pasakojo A. Jankevičius.

Pasak muziejaus kūrėjo, ekspozicijoje yra vienetinių, retų, jau nebesančių prancūzų, amerikiečių ir anglų gamintojų automobilių.

„Tiesa, yra vienas automobilis, kuriuo prieš daugiau nei šimtą metų važinėjosi Malaizijos šeichas. Tai yra dokumentais patvirtintas faktas, turiu tuos dokumentus“, – teigė A. Jankevičius.

Istorija: kiekvienas automobilis yra unikalus ir apie kiekvieną yra ką papasakoti. A. Jankevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Eksponatuose rado eksponatų

Įsigytuose automobiliuose Augustinas yra radęs ne vieną papildomą eksponatą.

Tarp jų yra ir vieno muziejuje esančio automobilio pirmosios savininkės amerikietės vairuotojo pažymėjimas, išduotas 1918 m. Moteris buvo bankininko žmona.

„Visokių daiktų randu faktiškai kiekvienoje naujai nupirktoje mašinoje. Tai kokį seną automobilio draudimo dokumentą, viename radau po sėdynėmis pakištas ratams skirtas grandines, pasirodo, ir tais laikais žiemą ant ratų dėdavo grandines. Įdomiausią daiktą – vieno JAV cento monetą – radau elektra varomo automobilio duryse. Moneta 1918-ųjų. Pasirodo, JAV gyvenęs iš Šiaulių kilęs žydas, skulptorius, graveris ir antspaudų gamintojas Viktoras Dovydas Breneris vieno cento monetoje ant A. Lincolno peties iškalė savo inicialus VDB. Vėliau tos monetos buvo išimtos iš apyvartos. Ji man brangi tuo, kad radau ją tų pačių metų gamybos automobilyje. Monetą irgi eksponuosime“, – pasakojo Augustinas.

Pasiteiravus, ar yra tokių eksponatų, kuriuos kas nors primygtinai siekia įsigyti, Augustinas teigė, jog pasitaiko, kad praeiviai paklausia, kiek kainuoja viena ar kita mašina, tuomet esą jis pasako kokią neprotingą kainą ir besidominčiųjų interesas dingsta.

Įgyvendino draugo svajonę

A. Jankevičius prasitarė, kad beveik visus automobilius, išskyrus kelis, yra pirkęs iš to paties pardavėjo, daugybę metų artimo bičiulio dano.

„Jis dar 1975 m. svajojo įsigyti žemės sklypą Danijoje ir ten įrengti automobilių muziejų. Jo neišsipildžiusi svajonė įgyvendinta Klaipėdoje. Tad dabar, kai tik jis randa kokį nors automobilį iki 1920 m. gamybos, skambina man, tariamės, ar pirkti. Buvo vienas toks eksponatas – garu varomas automobilis, jo pirkimą kol kas atidėjau dėl statybų. Šiame muziejuje kaip tik trūksta garo mašinos ir automobilio, gaminto iki 1900 m.“, – teigė Augustinas.

Tokių automobilių esą yra, bet svarbu, kad jie nebūtų perdaryti. O perdarytus jis nesunkiai atskiria.

Darbai muziejuje baigiami, rengiamasi jo atidarymui.

Muziejaus atidarymo data aiški – gegužės 25-oji, šeštadienis. Augustinas mano, kad spės tam pasirengti, o jei reikės, prašys bendraminčius į talką.

Vien vietinių automobilininkų yra per 40.

Tikimasi, kad į atidarymo šventę suvažiuos daugybė senų automobilių entuziastų ir iš kitų miestų. Su Klaipėdos vadovybe esą jau aptartas ir senovinių mašinų parado maršrutas po miestą.

Anot Augustino, tai bus reginys visiems klaipėdiečiams ir svečiams.