Klaipėdoje pagalba vaikams – ne simbolinė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki sausio pabaigos šalies savivaldybėms turėtų paskirstyti finansavimą vaikų dienos centrams. Klaipėdos savivaldybės atstovai tikina, kad tai labai menka suma to, kiek miestas kasmet skiria pagalbai vaikams iš socialinės rizikos šeimų.

Padalins milijonus eurų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad sausio pabaigoje 58 šalies savivaldybes pasieks vaikų dienos centrams skirtas finansavimas.

Visoje šalyje veikiantiems 454 vaikų dienos centrams, teikiantiems akredituotas vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas, atiteks 7,5 mln. eurų.

Tai esą užtikrins stabilią vaikų dienos centrų veiklą visus metus.

Kiekvienam vaikui skiriama ne mažiau nei po 30 eurų per mėnesį.

Valstybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos vaikų dienos centrų darbuotojų darbo užmokesčiui, kvalifikaciniams mokymams ir patalpų išlaikymui finansuoti.

Į mūsų centrus vaikai nukreipiami tikslingai, kurie negauna popamokinės veiklos mokyklose, nelanko būrelių ir yra iš rizikos šeimų.

Vaikų dienos centrų veikla ypač svarbi tiems vaikams, kurie tinkamos priežiūros, rūpesčio, dėmesio negauna savo šeimose.

Čia ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai: mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, organizuojama psichologinė pagalba, užimtumas.

Išsiskiria iš visų miestų

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė patvirtino, kad uostamiestyje yra akredituojami ir finansuojami tik trys vaikų dienos centrai.

Vilniuje veikia 39 tokie centrai, Kaune – 28, Šiauliuose – 11, Alytuje – 9.

Audronė Liesytė: dirba už simbolinius pinigus simbolinį darbą.

Trys dienos centrai, kaip ir Klaipėdoje, veikia tik 18 tūkst. gyventojų turinčiame Visagine.

Tačiau, anot A.Liesytės, tų trijų vaikų dienos centrų uostamiestyje pakanka, nes juose teikiama kur kas daugiau paslaugų nei kitų miestų analogiškuose centruose ir jų veiklą papildomai finansuoja Klaipėdos savivaldybė.

Iš miesto biudžeto kasmet Klaipėdos dienos centrams, kuriuos lanko 100 vaikų, skiriama per 400 tūkst. eurų.

"Jūsų minėtų savivaldybių vaikų dienos centrai dirba už simbolinius pinigus simbolinį darbą. Į mūsų centrus vaikai nukreipiami tikslingai, kurie negauna popamokinės veiklos mokyklose, nelanko būrelių ir yra iš rizikos šeimų", – patikslino A.Liesytė.

Pasak jos, Šeimos gerovės centro specialistai rizikos šeimose augantiems vaikams pasiūlo lankyti dienos centrą.

"Pas mus ta paslauga yra kitokia nei kitose savivaldybėse. Pavyzdžiui, viename centre yra teikiamos paslaugos vaikams su elgesio sutrikimais, su jais dirba psichoterapijos specialistai, to kitur nėra", – teigė A.Liesytė.

Klaipėdoje vieno dienos centrą lankančio vaiko paslaugoms per mėnesį skiriama apie 350 eurų, 11 kartų daugiau, nei numatė ministerija.

Į savivaldybės skirtą sumą įskaičiuotos išlaidos vaikų maistui, specialistų darbo užmokestis, patalpų išlaikymas, kiti mokesčiai.

Pinigų kontrolė – griežta

Esą ministerija ne kartą stebėjosi, kodėl Klaipėdoje vaikų dienos centruose teikiamos paslaugos – pačios brangiausios Lietuvoje.

Kai ministerija metams dienos centrui skiria 6–8 tūkst. eurų, tai už tiek nieko nepavyktų nuveikti. Tai tik simbolinis finansavimas, vos 5 proc. to, kas turi būti skiriama.

"Jeigu vaikas dienos centre po pamokų praleidžia 4–6 valandas, jo išlaikymas – maitinimas, darbuotojų alga, patalpų išlaikymas, viskas ir sudaro tą sumą. Nes tėvai už tą paslaugą visai nieko nemoka. Ir kai ministerija metams dienos centrui skiria 6–8 tūkst. eurų, tai už tiek nieko nepavyktų nuveikti. Tai tik simbolinis finansavimas, vos 5 proc. to, kas turi būti skiriama", – pabrėžė A.Liesytė.

Socialinės paramos skyriaus vadovė tvirtino, kad atliko analizę kartu su Šeimos gerovės centru ir atrinko visus rizikos šeimų vaikus, kuriems reikia socialinių paslaugų, papildomos pagalbos.

"Visos trys mūsų įstaigos (labdaros fondas "Dienvidis", Dvasinės pagalbos jaunimui centras ir labdaros fondas "Liberi") yra akredituotos, kažkada buvo ir biudžetinis padalinys, bet nelabai pasiteisino, mes jį panaikinome ir išplėtėme paslaugas nevyriausybiniame sektoriuje. Tai yra pagalbos forma šeimai, šios paslaugos skirtos sustiprinti vaiko socialinius įgūdžius, mokymosi motyvaciją", – paaiškino A.Liesytė.

Šių centrų veiklą kontroliuoja Šeimos gerovės centras.

Vaikai nuolat keičiasi, dažniausiai centrą lanko jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai šiuos dienos centrus renkasi ne itin noriai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
  • Dėl keistos antenos – spėlionės
    Dėl keistos antenos – spėlionės

    Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...

    3
  • Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
    Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros

    Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...

Daugiau straipsnių