Klaipėdoje susitiko trijų Baltijos šalių Karinių jūrų pajėgų vadai

  • Teksto dydis:

Spalio 11–12 d. Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų štabe, vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių Karinių jūrų pajėgų vadų susitikimas, kurio metu aptartos Baltijos šalių Karinių jūrų pajėgų vystymosi ir bendradarbiavimo sritys.

Susitikimo metu  Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus su kolegomis Latvijos karinių jūrų pajėgų vadu flotilės admirolu Ingus Vizulis ir Estijos karinių jūrų pajėgų vadu jūrų kapitonu Juri Saska patvirtino 2018 metų Latvijos ir Lietuvos karinių laivų eskadros (BALTRON) veiklos planą, šalių indėlį į  šį junginį  bei šio junginio štabą.

Baltijos šalių Karinių jūrų pajėgų vadai susitikimo metu aptarė ir tarptautinius BALTRON bendradarbiavimo projektus – Baltijos šalių Karinių jūrų pajėgų vadovavimo ir štabo karininkų kursų ir Baltijos šalių Karinių jūrų pajėgų Narų mokymo centro aktualijas, planus ir veiklos tobulinimo galimybes.

„Esamų ir numatomų iššūkių trijų Baltijos šalių saugumui kontekste Karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimas išlieka labai svarbus. Šis susitikimas suteikė puikią galimybę suderinti mums visiems aktualias bendradarbiavimo kryptis ir užbrėžti ateities bendradarbiavimo perspektyvų gaires“, – apibendrindamas susitikimo rezultatus sakė Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus.

Šis Baltijos šalių Karinių jūrų pajėgų vadų susitikimas – 55-asis vadų tokio lygmens susitikimas, skaičiuojant nuo pirmojo, įvykusio 1996 m. sausio 16 d. Rygoje.

Baltijos šalių Karinių jūrų pajėgų vadų darbiniai susitikimai organizuojami du kartus per metus.

Šis susitikimas suteikė puikią galimybę suderinti mums visiems aktualias bendradarbiavimo kryptis ir užbrėžti ateities bendradarbiavimo perspektyvų gaires.

Apie karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą

Bendradarbiaudamos karinėje srityje 1998 metais Lietuva, Latvija ir Estija įkūrė Baltijos šalių karinių laivų eskadrą (BALTRON) – trišalį greitojo reagavimo karinių laivų junginį. Jo pagrindiniai tikslai yra prisidėti prie Baltijos jūros regioninio saugumo, mažinti jūrinių minų pavojų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose, išplėsti tarpusavio supratimą ir didinti gebėjimą veikti bendrai ir bendradarbiauti su NATO šalių kariniais vienetais.

Nuo 2015 metų Estijai pasitraukus iš  BALTRON laivų junginio veiklos, ją toliau vykdo Lietuva ir Latvija. Savo ruožtu Estija prisideda prie atskirų bendradarbiavimo renginių ir pratybų.  Patirtis dalyvaujant BALTRON veikloje naudinga ruošiant laivus  budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose arba dalyvauti NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos junginyje.

BALTRON eskadrą sudaro priešmininiai laivai ir štabo laivas, taip pat tarptautinis štabas. Juos rotacijos pagrindu 6-12 mėn. laikotarpiui į eskadrą skiria Lietuva ir Latvija.  Eskadrai vadovauja Lietuvos arba Latvijos skiriamas karininkas. Jam įgaliojimus vadovauti BALTRON vienetams suteikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komitetas. BALTRON veikia pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komiteto  patvirtintą metinį BALTRON veiklos planą.

2018 metais BALTRON junginiui vadovaus Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas komandoras leitenantas Audrius Venskūnas. Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkas vadovaus junginio štabui. Lietuva BALTRON junginio veiklai skirs ir štabo ir aprūpinimo laivą „Jotvingis“ (N42).

Plėtodamos bendradarbiavimą Baltijos šalys be BALTRON junginio taip pat yra įsteigusios ir vykdo kitus tarptautinius bendradarbiavimo projektus. Pavyzdžiui, Estijoje šalys yra įkūrusios Ryšio specialistų mokymo centrą, Latvijoje – Narų mokymo centrą, Priešmininės kovos mokymo ir įrangos aptarnavimo centrą bei Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų (KJP) štabo karininkų kursą. Lietuvoje veikia Laivų denio įrangos ir ginkluotės aptarnavimo centras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių