Klaipėdos ekonominės plėtros strategija: laikas atsinaujinti

  • Teksto dydis:

Klaipėdos miesto savivaldybė siekia atnaujinti 2018 metais patvirtintą miesto ekonominės plėtros strategiją. Peržiūra būtina įvertinant besikeičiančią socialinę, ekonominę, geopolitinę situaciją, popandeminius iššūkius, pranešė savivaldybė.

„Klaipėda turi be galo daug potencialo, o ekonominis proveržis miestui labai reikalingas. Norime spartesnių pokyčių, todėl inicijuojame strategijos atnaujinimą – tikslai ir priemonės turi būti peržiūrėtos ir pakoreguotos pagal šiandienos poreikius. Dalis strategijoje numatytų rodiklių yra įgyvendinta, tačiau ekonominė ir socialinė situacija sparčiai keičiasi, tai, kas strategijos kūrėjams atrodė svarbu prieš 6 metus, šiandien jau atrodo kitaip. Jei ignoruosime besikeičiančią aplinką, nepripažinsime, kad galbūt dalis priemonių nepasiteisino arba yra nebeaktualios ir toliau bandysime eiti tuo pačiu keliu, abejoju, ar pasieksime reikšmingų pokyčių. Todėl kviečiu susitelkti ir kartu pasirinkti kryptį, kuria turi eiti Klaipėda“, – sakė meras Arvydas Vaitkus. 

Atnaujinant strategiją numatyta detali situacijos analizė, pažangos vertinimas, strateginės sesijos su partneriais ir suinteresuotomis grupėmis, bus analizuojamos švietimo, mokslo ir inovacijų, verslo ir investicinės aplinkos, urbanistinio vystymo, uosto ir miesto santykio, miesto identiteto ir rinkodaros, turizmo sritys. Tik surinkus visą prieinamą informaciją ir remiantis duomenimis bei įvertinus kontekstą galima atlikti kokybišką strategijos atnaujinimą.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje, apimančioje laikotarpį iki 2030 metų (KEPS 2030) numatyti keturi prioritetiniai sektoriai: Jūrinė ekonomika, Bioekonomika, Pažangios pramonės ekonomika, Kūrybinė ir paslaugų ekonomika. Numatytos ir strateginės kryptys: palankios sąlygos verslui, investuotojams ir talentams, inovatyvi ir ateities ekonomikos poreikius atitinkanti švietimo ir mokslo sistema, patrauklus, įtraukiantis ir pasiekiamas regiono centras. Strategiją kūrė bei kartu jos įgyvendinimo siekė miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

„Šios kadencijos tarybos daugumos programoje iškeltas uždavinys peržiūrėti ir atnaujinti Ekonominės plėtros strategiją. Tačiau priemonės, kurios yra pasiteisinusios ir duoda miestui pridėtinę vertę, tęsiamos ir toliau. Vien šiemet strategijoje numatytoms priemonėms savivaldybė skyrė 1,5 mln. eurų – tai daugiausiai švietimo srities priemonės: universitetinės klasės, universiteto gimnazija, gamtos mokslų laboratorijų įrengimas, pedagogų, studentų pritraukimas. Taip pat šiemet suplanuota investuoti 2,9 mln. eurų į infrastruktūros priemones – jau rekonstruota Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryža, projektuojamas kelias į LEZ, tikimasi pradėti Lypkių gatvės statybą, tęsiamas pilies didžiojo bokšto atstatymas, tvarkomas senamiestis, planuojama investuoti į Šiaurinio rago promenadą prie Memelio miesto, Klaipėdos energijos konversiją, pietinio pocentrio suformavimą Stariškių vietovėje“, – sakė A. Vaitkus.

Vertinant pažangą jau dabar matyti, kad dalis strategijos rodiklių bus pasiekta ir net viršyta, pavyzdžiui, naujų darbo vietų skaičius, mėnesinio darbo užmokesčio augimas, veikiančių įmonių skaičius, stabilus žemas nedarbo lygis, tačiau kai kurių rodiklių prognozės ne tokios optimistinės – gyventojų skaičiaus, apgyvendintų turistų pokytis ne toks spartus. Pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų dydis yra pasiektas, nors ir nėra pasiektas užsibrėžtas tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičius, kuris, atsižvelgiant į dabartinę tendenciją, tikėtina ir nebus pasiektas. Visgi visų dvylikos rodiklių reikšmės yra didesnės, nei pradinės, todėl keliama prielaida, kad strategijos įgyvendinimas daro teigiamą poveikį miesto ekonomikai, tačiau jei toliau bus laikomasi tokios pačios krypties, užsibrėžtų tikslų gali ir nepavykti pasiekti. Rekomenduojama koreguoti ir kai kuriuos rodiklius, nes dalis rodiklių nematuoja miesto ekonominio augimo arba yra reikšmingai priklausomi nuo nacionalinės politikos ar bendros makroekonominės situacijos. Siūloma labiau koncentruotis į tiesioginių užsienio investicijų projektų pritraukimą, lietuviškos kilmės eksporto didinimą, aukštojo mokslo kokybės gerinimą, darbuotojų skaičiaus, dirbančių inovacinės įmonėse augimą, apgyvendintų turistų skaičiaus augimą.

Strategijos atnaujinimo etapai aptarti su strategijos partneriais. Numatoma, kad strategija bus atnaujinta per 6 mėnesius, dėl atnaujinimo pasirašyta sutartis su bendrove „Smart Continent LT“, kuri turės organizuoti atnaujinimo procesą bei su strategijos partneriais išgryninus tolimesnes kryptis, rodiklius bei priemones, atnaujinti strategiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių