Klausimas dėl Klaipėdos miesto garbės piliečio vardo suteikimo V. Čepui buvo sprendžiamas ketvirtadienio miesto tarybos posėdyje.

24 balsų dauguma politikai pritarė šiam siūlymui, balsuojant susilaikė vienintelis Andrius Petraitis, priklausantis konservatorių frakcijai, o visai nebalsavo jo partijos kolegė Aušra Pacevičiūtė.

V. Čepo kandidatūra garbės piliečio vardui kartą jau buvo teikta, tačiau pagal tuo metu galiojusias nuostatas, tam turėjo pritarti visos miesto tarybos politinės frakcijos.

Būtent konservatoriai šiam siūlymui tada nepritarė ir pirmajam Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos pirmininkui, padariusiam viską, kad per 1991 m. sausio 13-ąją Klaipėdoje nebūtų pralietas kraujas, garbės piliečio vardas suteiktas nebuvo.

Antrasis bandymas pavyko, nes šių metų birželio 22 d. buvo pakoreguoti Klaipėdos miesto savivaldybės apdovanojimų nuostatai.

Pagal naują redakciją, sprendimas dėl garbės piliečio vardo suteikimo yra priimamas dviejų trečdalių posėdyje dalyvavusių savivaldybės tarybos narių balsų dauguma.

Posėdžio pradžioje į Klaipėdos politikus kreipėsi teisininkė Nijolė Požarskienė, buvusi Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos pirmininko pavaduotoja (1990–1995 m.), ji pristatė V. Čepo nuopelnus Klaipėdai ir klaipėdiečiams, akcentavo, jog savo pasiaukojančia veikla ir atsidavimu miestui jis nusipelnė šio garbingo įvertinimo.

V. Čepas bus viešai pagerbtas rugpjūčio 1-ąją per miesto gimtadienį, piliavietėje per specialią ceremoniją.

Klaipėdos garbės piliečiai yra apdovanojami autoriniais medaliais iš aukso ir sidabro (autorius juvelyras Vidas Bizauskas), šiemet medalio įsigijimui yra suplanuota skirti iki 4 tūkst. eurų.

Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas yra suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, įvertinus asmeninį indėlį bei miesto vardo propagavimą pasaulyje.

Per daugiau nei 30 Nepriklausomybės metų toks vardas suteiktas 21 asmeniui.

Garbės piliečio vardas per metus suteikiamas ne daugiau kaip vienam žmogui.