Siekiant užtikrinti vieningą progresą, svarbu, kad visa su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vystymusi susijusi teritorija būtų vienos savivaldybės teritorijoje.

Uostamiesčio savivaldybė yra gavusi prašymą iš Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos dėl šios teritorijos prijungimo prie miesto. Atkreiptas dėmesys, kad miesto bendrajame plane pastaroji taip pat numatyta kaip miesto įtakos zona.

Procedūra gali užtrukti

Pasak R.Gružienės, net jei taryba pritartų, tai dar nereiškia, kad prie miesto bus prijungtos nurodytos teritorijos. Pabrėžta, kad procesas gali užtrukti kelerius metus.

Gavus tarybos sutikimą, būtų kreipiamasi į Vyriausybę, o ši pradėtų procedūras. Tokį pat sprendimo projektą turėtų svarstyti ir Klaipėdos rajono taryba.

Tačiau, R.Gružienės teigimu, nei Administracinių ribų nustatymo įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra pasakyta, kad miesto taryba turi pritarti tokiam siūlymui.

"Tiesiog turi pateikti sprendimą. Šis gali būti ir neigiamas. Vyriausybė vis tiek gali pradėti procedūras", – aiškino vedėja.

Gavusi Klaipėdos savivaldybės prašymą, Vyriausybė pavestų Vidaus reikalų ministerijai atlikti norimų prisijungti teritorijų gyventojų apklausą. Ją šiuo atveju turi finansuoti savivaldybė.

"Atlikus apklausą, Vyriausybė rengia įstatymo projektą dėl administracinių ribų pakeitimo ir teikia jį Seimui. Jam pritarus, turi būti pakeistos ir teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių – kaimų, miestelių, gyvenviečių ribos", – dėstė vedėja.

Paskutinį kartą Klaipėdos miesto ribos buvo keistos 2012 m. Tada pokyčiai įgyvendinti Kuršių mariose – atitraukta savivaldybės riba nuo vakarinės Kuršių marių pakrantės ties Neringos savivaldybės administracinėmis ribomis.

Didysis miesto administracinių ribų keitimas vyko 1996 m., kai prie Klaipėdos buvo prijungta nemaža dalis rajono teritorijų.

Prijungus numatomas teritorijas šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse, Klaipėdos savivaldybės plotas padidėtų 1,32 tūkst. ha.