Esą Lietuvoje didžiuliai plotai nusėti kapinėmis ir jos tik plečiasi, tad "Rūteda" galvojo ne tik apie kremavimo paslaugas, bet ir apie kolumbariumo statybą.

"Suprantu, kad dviejų krematoriumų čia bus per daug. "Aterna" lyg ir pirmieji pradėjo, bet mūsų privalumas yra vieta, čia – ne miesto centras, esame toli nuo gyvenviečių, šalia kapinių ir nuo kelio nesimatys, tačiau savo planų keisti neketiname ir manau, kad jau kitų metų pradžioje pradėsime veiklą", – teigė R.Gumuliauskaitė.

Pakanka ir vieno objekto?

Klaipėdoje krematoriumą ketinančios statyti bendrovės "Aterna" vadovė Vitalija Rumbaitienė tikino nieko negirdėjusi apie kažkieno planus statyti dar vieną krematoriumą Klaipėdos rajone.

"Mano požiūriu, dviejų tokių objektų tokioje mažoje teritorijoje tikrai nereikia. Lietuvoje žmonių patogumui užtektų trijų krematoriumų. Vieno – šiame regione, kitas jau veikia centrinėje šalies dalyje, dar vieno galbūt reikėtų rytinėje Lietuvos pusėje. Koncentruoti vienoje vietoje kelis krematoriumus – beprasmiška, nors kremacijų skaičius kasmet ir didėja", – dienraščiui sakė V.Rumbaitienė.

Tiesa, šioje srityje Lietuva dar negali lygintis su Vakarų Europa.

Didžiojoje Britanijoje kremuojama apie 80 proc. mirusiųjų, o mūsų šalyje – 10 kartų mažiau, vos 8 proc.

Europoje ir JAV kremuojama 30–40 proc. visų palaikų.

Kremavimas ypač populiarus Skandinavijos šalyse. Esą kremavimo metu per kelias valandas įvyksta tai, kas žemėje vyksta 20 metų.

Katalikų Bažnyčia neprieštarauja žmonių palaikų kremavimui, tačiau jų pelenai negali būti barstomi bet kur. Jie turėtų būti laidojami pašventintoje žemėje – kapinėse.

Taip dar pernai nurodė Romos popiežius.

Laukia įdomi kova

Susidariusi situacija ritualinių paslaugų versle primena kitus atvejus, kai konkuruojančios bendrovės viena šalia kitos stato degalines arba prekybos centrus.

Verslo logika tokia, esą klientų vis tiek turi pakakti, tačiau krematoriumų atvejui tai ne visai tinka.

"Susidaro įspūdis, kad visi ritualinių paslaugų teikėjai ne visada yra konkurentai. Jie neretais atvejais artimai tarpusavyje bendrauja, žino kainodarą, žino visas kitas verslo subtilybes ir tuo dalijasi. Tas pats būdinga ir vaistininkams. Ir šiuo atveju rinka tarsi lieka šone, juolab ateina visokie europinių fondų pinigai inovacijoms. Nujaučiu, kad dviejų krematoriumų atsiradimas regione gali būti verslininkų susitarimas. O technologinė objekto įranga labai nesudėtinga ir tikrai ne tokia brangi, kaip deklaruojama", – teigė vienas viešumo nepanoręs rinkodaros specialistas.

Valstybė nesuinteresuota ilgu pensininkų gyvenimu ir jų gerove, nes pensijas reikia mokėti.

Neoficialiais duomenimis, verslininkai veikiausiai tikisi, kad jų paslaugomis naudosis ir kaliningradiečiai, ne tik Lietuvos gyventojai.

"Ekonominiu požiūriu krematoriumai – perspektyvus verslas, nes rinka ideali, žmonės sensta, miršta. Vaistai, kuriuos jie vartoja, yra labai brangūs, bet ne visais atvejais – efektyvūs. Be to, ir valstybė nesuinteresuota ilgu pensininkų gyvenimu ir jų gerove, nes pensijas reikia mokėti, o "Sodros" biudžetas sunkiai surenkamas. Todėl dviejų krematoriumų atsiradimas regione yra logiškas žingsnis", – mano pašnekovas.