Uosto direkcijoje tarsi baigėsi dvivaldystė, kai išėjo infrastruktūros ir plėtros direktorius. Vieša paslaptis – netgi kadrinius pakeitimus Uosto direkcijoje jos vadovas Eugenijus Gentvilas, bent jau pradžioje, vykdė tardamasis su Vidu Karoliu.

Žvalgėsi į skirtingas puses

„Tarp mūsų jau keletą mėnesių tęsėsi nuolatinis žvalgymasis ne visai ta pačia kryptimi. Juokavau, kad pats būdamas liberalu apkaltinau Vidą Karolį per dideliu liberalizmu santykiuose su rangovais. Kai kur vykdant rangos darbus neatsargiai, neapgalvotai leista daryti tai, kas veda prie vėlavimo ateityje“, – tikino E.Gentvilas.

Uosto direkcija siekia, kad šiemet nuo liepos 1 dienos būtų pasirašomos infrastruktūros sutartys su uosto naudotojais. Pagrindinis Uosto direkcijos įsipareigojimas šiose sutartyse, tai, kad ši turi užtikrinti, jog krantinių statybos vyktų pagal numatytus terminus.

E.Gentvilas siekė, kad santykiai su rangovais, vykdant statybas uoste, būtų griežtai apibrėžti, be galimybių vėluoti. Sutartyse yra numatytos sankcijos. Šiemet vasario 11 d. išleistas E.Gentvilo įsakymas, kuriuo apriboti techninių projektų koregavimai po rangos sutarties pasirašymo.

„Techniniai projektai nekoreguojami, tačiau Darbų projektai rengiami taip, kad ateityje neišvengiamai veda prie ekspertizių, techninių projektų koregavimų, naujų darbų atsiradimo, derybų, o tai reiškia – ir statybos objektų pabaigtuvių vėlavimo“, – tikino E.Gentvilas.

Iškilus naujoms aplinkybėms, E.Gentvilas sakė nebesąs tikras, kad įsipareigojimai, įrašyti būsimose infrastruktūros sutartyse laiku pastatyti krantines, galėtų būti tinkamai įvykdyti. Uosto direkcija vėl įveliama į įvairiausio pobūdžio procedūras.

Nežinojo, kas vyksta

„Aš nebuvau informuotas, kad darbai objektuose vyksta be darbo projekto. Baigėsi viskas tuo, kad rangovas paaiškino, jog atliko darbus ir paprašė įvykdyti viešųjų pirkimų procedūras jau atliktiems darbams nupirkti. Kitaip tariant, rangovas sako: „Gentvilai, dėk parašą, pažeidinėk Viešųjų pirkimų įstatymą ir atlik fiktyvias viešųjų pirkimų procedūras jau atliktiems darbams nupirkti. Aš atsisakiau“, – tikino E.Gentvilas.

Baltijos laivų statyklos teritorijoje prie 62 krantinės bendrovė „Hidrostatyba“ dar pernai lapkritį turėjo baigti darbus. Tačiau atsirado papildomų darbų. Statybos žurnale pažymėta, kad jie be projektinių dokumentų ir oficialaus Uosto direkcijos sutikimo prasidėjo pernai spalio 6 dieną.

E.Gentvilas apie tai savo iniciatyva sužinojo šių metų balandžio 20 dieną, kai iki pratęsto darbų terminio pabaigos liko 10 dienų. Jam ir kilo įtarimų, kaip milijono vertės objekte per kelias dienas galima įsisavinti trečdalį milijono litų? Nuvyko į objektą ir pamatė, kad darbai atlikti atgaline data. Tuo tarpu V.Karolis apie tai jau esą žinojo kovo 4 dieną, kai gavo raštišką pranešimą iš projekto vadovo Gintaro Stankaičio.

„Mus rangovas spaudė prie sienos, sakė: nupirkite darbus, jie kainuoja 403 tūkst. litų. Po to sutiko įforminti už 299 tūkst. litų. Kai pasakiau: „Nesąmonė“, nuleido dar 400 litų. Ką aš žinau, kiek realiai kainavo tie darbai? Projektiniai dokumentai buvo paruošti vėliau, kai atlikti darbai jau buvo užbetonuoti“, – pastebėjo E.Gentvilas.

Jis svarstė, kad gal ten tų darbų buvo atlikta už 100 tūkst. litų?

„Gal rangovas bandė pasipelnyti? Kai leidžiame rangovui vykdyti darbus be projektinių dokumentų, o paskui bandome tuos darbus pirkti, yra tikimybė, kad rangovas bando pasipelnyti. Atsisakiau pasirašyti dokumentus, kaip kažkada ir su „Klaipėdos hidrotechnika“ nesutikau pasirašyti darbų pirkimo atgaline data“, – prisiminė E.Gentvilas.

Jis sakė, kad dabar, kai krantinė pastatyta, nebėra prasmės jos ardyti ir žiūrėti, kiek realiai įdėta statybinių medžiagų. Todėl tokiu atveju tik teismas nuspręs, turi ar ne Uosto direkcija mokėti už darbus, kurie padaryti jai neprašant.

Anot E.Gentvilo, panašiai bus ir su rangove „Latvijas tilti“ keleivių ir krovinių terminale. Galbūt ir su kitomis kompanijomis, kur darbai vyko be darbo projekto. Tiesa, keleivių ir krovinių terminale padėtis kiek kitokia. Pradėti statyti poliai dar neužbetonuoti, matyti, kas ir kaip juose padaryta. Nuvykęs į objektą E.Gentvilas nufotografavo, kad būtų aišku, kiek atlikta darbų.

„Kol mes nuolaidžiaujame, rangovai dantis rodo. Išsiuntinėjome raštus visiems jiems, kad nutrauktų darbus, kurie pradėti be darbų projektų, nes mes jų neužsakėme ir jų nepirksime“, – patikslino E.Gentvilas, kuris, išėjus V.Karoliui, vykdo ir generalinio direktoriaus, ir infrastruktūros bei plėtros direktoriaus pareigas.

Tvarka – iš praeities

Tvarka, kai uoste buvo atliekami darbai neįforminus dokumentų, anksčiau buvo kasdienybė.

„Paprašiau Uosto direkcijos infrastruktūros specialistų surinkti duomenis apie sutartis 2006–2010 metais. Daugelyje objektų pirmiau buvo atliekami darbai, o projektiniai dokumentai ir viešųjų pirkimų procesai forminami po to. Mūsų specialistai žinojo, kad prieš 4–5 metus taip vyko, tačiau leido tai daryti ir 2011 metais“, – stebėjosi E.Gentvilas, priminęs, kad su infrastruktūros specialistais ne kartą kalbėjęs, jog tokia praktika turinti būti pakeista.

Praeityje vystant kai kuriuos objektus, buvo prieita iki absurdiškų situacijų. Atskirose sutartyse buvo daryta iki 14 ar net 17 pakeitimų. Taip išaugdavo papildomų išlaidų sumos, būdavo pratęsiami darbai. Uoste buvo netgi tokių projektų, kurie nebaigti per septynerius metus.

„Uoste aš kovoju ne su „Klaipėdos hidrotechnika“ ar Jurgučiu, o su sistema, kurį buvo sukurta. Šiandien Jurgutis viena koja jau kalėjime, „Klaipėdos hidrotechnika“ – ant bankroto ribos, tačiau sistema gyva. Iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ išėjo žmonės į kitas bendroves ir bando kurti tas pačias schemas“, – pastebėjo E.Gentvilas.

Jis sakė, kad jam, kaip žmogui, labiausiai skaudu, kad su V.Karoliu, kuris buvo šeimos draugas, ne vienodai suprato uosto gryninimo tikslus. Tiesa, jis nekaltino V.Karolio kokiais nors korupciniais dalykais.

„Esu dėkingas jam, kad metus darbas gerai vyko, žiūrėjome viena kryptimi. Išsiskyrimas įvyko nuo pavasario“, – akcentavo E.Gentvilas. Jis ir dabar nesuprantąs, kodėl V.Karolis pasirinko lengviausią būdą – parašyti pareiškimą ir išeiti.

„Pasiaiškinime jis parašė, kad dėl to, jog darbai vyko be projektų, kaltas projekto vadovas. Pasakiau: pasiimk ir nekaišiok man tokių popierių“, – prisiminė E.Gentvilas.

Galbūt požiūris nesutapo ir dėl infrastruktūros tarnybos etatų. V.Karolis siūlęs nuo gegužės 1 dienos įsteigti tris papildomus infrastruktūros tarnybos specialistų etatus. E.Gentvilui šis siūlymas buvęs nepriimtinas. Jis teigė, kad, jei sutartys nebus apveltos papildomais darbais, neteisėtais dalykais, ir tie darbuotojai, kurie dabar yra, pareigas atliks gerai.

Kaltino protegavimu

V.Karolis yra jau antrasis infrastruktūros direktorius, kuris, vadovaujant E.Gentvilui, paliko Uosto direkciją dėl koketavimo su rangovais.

2009 metų rugsėjį iš darbo buvo atkleistas infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas. Jis kaltintas tuo, kad protegavo finansinių problemų prislėgtą ir uosto valymo darbų neatliekančią „Klaipėdos hidrotechniką“. Pats A.Kamarauskas tai neigė, vadino absurdu, nes „Klaipėdos hidrotechnika“ jį buvo padavusi į teismą.

A.Kamarausko ginčas su Uosto direkcija dėl atleidimo iš darbo teisme baigėsi taikos sutartimi.

Minėtoje istorijoje buvo minimas ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Petras Stulga. Jis tyliai išleistas į pensiją.

Jau šiemet iš Uosto direkcijos atleista vyriausioji finansininkė Beata Kulevičiūtė. Ji vizavusi sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos bendrovėms „Klaipėdos hidrotechnika“, „Lokys“ buvo mokami avansai. Jie nebuvo numatyti.

Uosto direkcijos darbuotojams kyla klausimas – o kas bus kitas.

Prieš kelis mėnesius dar kalbėjęs, kad Uosto direkcijoje yra žmonių su kuriais nenorėtų dirbti, dabar E.Gentvilas teigė neturintis abejonių dėl direktorato. Jo vertinimu, Uosto direkcijoje yra vis daugiau žmonių, kurie suvokia, kad reikia dirbti sąžiningai. Uosto direkcija planuoja nuo birželio 1 dienos darbuotojams 10 proc. padidinti atlyginimus. Tai daroma iš sutaupyto mokos fondo sumažinus etatus.