Klaipėdos valdžia įsikibusi laikosi idėjos, jog tarp uostamiesčio iki Palangos ir Šventosios turi kursuoti tramvajus. Jos atsisakyti tokios minties neįtikino net tai, jog įrengti tramvajaus infrastruktūrą kainuotų 1,5 mlrd. litų ir tokios investicijos atsipirktų per 80 metų.

Tokie skaičiai pateikti regioninės galimybių studijos „Vakarų krantas“ preliminariuose sprendiniuose, kurie antradienį pristatyti Klaipėdos politikams ir valdininkams.

Šios studijos tikslas buvo pateikti analizę, kaip regione pagerinti susisiekimą ir vietos keleiviams, ir kirstams, kaip skatinti ekologišką transportą.

Galimybių studiją imta rengti todėl, jog Klaipėdos valdžia norėjo išgirsti atsakymą, ar įmanoma tarp uostamiesčio ir Palangos įrengti nutiesti bėgius, kad susisiekimas tarp šių miestų žmonėms taptų patogesnis.

Rengėjai esą analizavo tris variantus – įrengti tramvajaus liniją, nutiesti geležinkelių bėgius ir paleisti kursuoti elektroautubusus. Pastarasis variantas esą optimaliausiais – ir pigiausias ir realiausiai įgyvendinamas.

„Neslėpiau ir neslėpsiu, kad esu tramvajaus šalininkė, todėl mane tikrai stebina atsakymas, kad jį įrengti per brangu. Rėmėtės Vilniaus skaičiais, o reikia skaičiuoti, kad linijos būtų tiesiamos per mišką“, - teigė Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.

Plano rengėjai tikino, kad įrengti vieną kilometrą tramvajaus infrastruktūros vidutiniškai kainuoja apie 50 mln. litų, vadinasi, linija tarp Klaipėdos ir Palangos (Šventosios) kainuotų 1,5 mlrd. litų. Rengėjai skaičiavo ir tai, kokie žmonių srautai galėtų važiuoti tramvajumi. Juos įvertinus, suskaičiuota, jog investicijos atsipirktų per 79 metus.

„Jei mes prašome išanalizuoti galimybę kursuoti tramvajui, norime, kad mūsų prašymas būtų išgirstas. Taip bus lengviau bendrauti ir mokėti pinigus už atliktą darbą“, - pabrėžė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Rengėjai pažadėjo, kad į šią pastabą tikrai bus atsižvelgta.

Galimybių studijoje „Vakarų krantas“, kurioje analizuota, kaip gerinti susisiekimą visoje Klaipėdos apskrityje, pateikti sprendiniai, jog vakarų Lietuvos regioną reikėtų paversti tokiu regionu, kuriame naudojamas tik ekologiškas transportas.

Todėl esą žmonės, įvažiuojantis į pajūrio ir pamario regioną, savo automobilius turėtų palikti specialiose aikštelėse, įsigyti specialią kortelę, kuria bus galima atsiskaityti už visas transporto rūšis ir taip tęsti kelionę. Todėl esą reikia įrengti dviračių, elektromobilių nuomos punktų, pagerinti susisiekimą vandens keliais.

„Kojos irgi yra transporto priemonė, o jūs nenumatėte jokių maršrutų pėstiesiems“, - papriekaištavo R.Staševičiūtė.

„Visa tai, ką jūs dėstote, kainuoja mažiausiai 2 mlrd. litų. Ar tai realu? Per kiek laiko visa tai galima pasiekti?“ – klausimų studijos rengėjams turėjo uostamiesčio valdžios atstovai, tačiau konkrečių atsakymų neišgirdo.

Rengėjai tik pažadėjo, kad galimybių studijos pasiūlymus tobulins ir juos pristatys dar ne kartą.

Už regioninę galimybių studiją „Vakarų krantas“ bus sumokėta ES pinigais. Numatoma, kad ji kainuos daugiau nei 500 tūkst. litų.