Kasmetiniame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konkurse „Lietuvos metų gaminys 2019“ šiam jūrų uosto krovos terminalui skirtas aukso medalis mašinų ir įrengimų pramonės kategorijoje.

Lietuvos prekybos vartai

Kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų krovos kompleksas yra didžiausias ir moderniausias ne tik Klaipėdos uoste, bet visame Baltijos jūros regione.

Jo pajėgumai ir sukurtos unikalios galimybės realizuojamos tiek lietuviškos žemės ūkio produkcijos – daugiausia Lietuvoje išaugintų grūdų – eksportui, tiek įvairių žemės ūkio produktų importui, tranzitui ar paskirstymui.

Ypatingas dėmesys plėtojant krovos kompleksą skiriamas modernioms aplinkai draugiškoms technologijoms, siekiant, kad augantys žemės ūkio krovinių srautai neturėtų papildomo poveikio aplinkai.

Vien tik per šiuos metus kompanijos „Bega“ terminale į laivus pakrauta apie 1,6 milijono tonų Lietuvoje išaugintų grūdų. Tai yra beveik pusė viso Klaipėdos uoste perkrauto grūdų kiekio. Palyginti su praėjusiais metais, krova šiame segmente išaugo dvigubai. Grūdai per uostą išgabenami į Saudo Arabiją, Turkiją, Pietų Afrikos Respubliką, Egiptą, Maroką, Keniją, Nigeriją, taip pat kai kurias Vakarų Europos šalis. Šiemet pirmą kartą lietuviški grūdai buvo eksportuoti ir į Kiniją.

Komplekso paslaugomis naudojasi visi pagrindiniai Lietuvos žemės ūkio produktų eksportuotojai. Be to, kompanijos „Bega“ terminalas yra ir birios žemės ūkio produkcijos paskirstymo centras, kuriame didelio tonažo laivais iš tolimesnių pasaulio regionų atgabenti produktai – daugiausia pašarai – perskirstomi į kitą jūrinį ar sausumos transportą ir išsiunčiami gavėjams Rytų Europoje bei Azijoje.

Nuoseklios investicijos

„Mažiau nei prieš dešimtmetį Klaipėdos uoste labai trūko žemės ūkio produktų krovos pajėgumų ir didžioji dalis Lietuvos eksporto bei importo keliavo per kaimyninius uostus. Tuo metu šalyje pradėjo didėti grūdinių bei kitų kultūrų pasėlių plotai, augti derliai bei eksporto srautai. Todėl vykdydami savo investicinę 2009–2019 m. programą, daugiausia investicijų nukreipėme būtent į žemės ūkio produktų krovos pajėgumų sukūrimą ir plėtrą“, – sako kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis

Kompleksą sudaro 28 įvairaus tipo – silosų ir plokštuminių sandėlių – talpyklos, kurių bendra talpa siekia 400 tūkst. kub. m. Tai leidžia vienu metu uždarose talpyklose sukaupti tiek krovinio, kiek atgabena 100 geležinkelio sąstatų.

Komplekse veikia grūdų valymo ir džiovinimo technologinė įranga, leidžianti priimti eksportui skirtus grūdus tiesiai iš ūkininkų laukų, geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo–pakrovimo stotys, laivų pakrovimo–iškrovimo įranga bei technologijos, įvairių tipų krovinio svarstyklės, autotransporto logistikos centras su krovinio mėginių paėmimo įranga, momentinėmis kokybės tyrimų laboratorijomis ir kt.

Laivai komplekse pakraunami ir iškraunami prie unikalių krantinių – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatyto 236,8 m. ilgio ir 30 m. pločio pirso. Šiemet prie jo atlikus akvatorijos gilinimo darbus, pasiektas 14,5 metro gylis, leidžiantis aptarnauti didžiausius į Klaipėdos uostą galinčius įplaukti laivus.

Bendras metinis kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų krovos terminalo komplekso pajėgumas – 4 mln. tonų per metus.

Apdovanojimas: Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2019“ apdovanojimą kompanijos „Bega“ vadovui Aloyzui Kuzmarskiui (centre) įteikė LPK prezidentas Robertas Dargis ir energetikos ministras, laikinai einantis ir ekonomikos bei inovacijų ministro pareigas, Žygimantas Vaičiūnas. (LPK nuotr.)

Išvengia poveikio aplinkai

Pasak Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininko A. Kuzmarskio, ypatingas dėmesys plėtojant krovos kompleksą skiriamas modernioms aplinkai nekenksmingoms technologijoms, siekiant, kad augantys žemės ūkio krovinių srautai neturėtų papildomo poveikio aplinkai.

Bendradarbiaudama su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu, „Bega“ birių žemės ūkio produktų iškrovimo iš geležinkelio vagonų bei autotransporto priemonių stotyje sumontavo našią oro filtravimo sistemą, kuri beveik 7 kartus leido sumažinti iškraunamų žemės ūkio produktų dulkėtumą. Be to, visiškai uždaroje krovinio transportavimo sistemoje, kiekviename juostinio transporterio persipylimo taške, yra sumontuoti galingi filtrai, leidžiantys išvengti dulkių patekimo į aplinką.

Vykdant geležinkelio vagonų iškrovimo procesą, manevriniams darbams naudojami elektriniai robotai–lokomotyvai, sukurti ir pagaminti kompanijos „Bega“ specialistų. Dėl šių įrenginių geležinkelio vagonų iškrovimo proceso metu į aplinką nėra išmetami jokie teršalai.

Metų pabaigoje „Bega“ įsigijo ir naujos kartos visiškai „žalią“ elektrinį kraną, kuris ne tik neturi poveikio aplinkai, bet ir, atlikdamas tam tikrus manevrus, gamina elektros energiją bei atiduoda ją į tinklą. Šis kompanijos „Konecranes“ mobilusis uosto kranas „Gottwald“ yra vienas galingiausių iš tokio tipo kranų Klaipėdos uoste, jo keliamoji galia siekia 125 t., kranas gali dirbti bet kurioje krantinėje pagal poreikį, yra aprūpintas sertifikuota krovinio svėrimo sistema, kitomis moderniomis funkcijomis, užtikrinančiomis saugų, efektyvų bei ekologiškai tvarų uosto terminalo darbą.

Pasiruošę „Baltmax“ dydžiui

A. Kuzmarskio teigimu, kompanijos „Bega“ nuosekliai vykdomos investicijos į krovos pajėgumų plėtrą bei modernizavimą  leido sudaryti geriausias sąlygas Lietuvos eksportuotojams ir importuotojams, taip pat tranzitinių krovinių srautų apdorojimui.

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, kompanijos „Bega“ krovos apimtys augo daugiau nei 20 proc. ir viršijo 5 mln. tonų. Žemės ūkio produktai kompanijos apdorojamų krovinių struktūroje sudaro 35 proc., taip pat įmonė perkrauna birias ir skystas trąšas (28 proc.), mineralines medžiagas (29 proc.), cementą (5 proc.) ir kitus krovinius.

Šiuo metu baigiamos rekonstruoti ir 2020 m. antrąjį ketvirtį „Bega“ pradės eksploatuoti 67–68 krantines. Jos suprojektuotos ir pastatytos 16,5 metro gyliui bei yra orientuotos į naujos kartos Klaipėdos jūrų uosto paslaugas, aptarnaujant „Post Panamax“ ar „Baltmax“ tipo – didžiausius, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą, – laivus.