Privalės siųsti pranešimus

Numatoma, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi Lietuvos saugos tyrimų sistema, įskaitant ir laivų avarijų bei incidentų tyrimus.

Ta proga keičiama ir pranešimo apie laivo avariją ar incidentą tvarka. Tiek užsienio, tiek Lietuvos laivai, mūsų šalies teritoriniuose vandenyse ar uostuose patyrę avariją ar incidentą, privalės apie tai pranešti Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir Lietuvos transporto saugos administracijai.

Visi su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai papildomai privalės pranešti Lietuvos transporto saugos administracijai apie avariją ar incidentą, patirtą bet kokiuose pasaulio vandenyse.

Pranešimuose iš laivų po įvykusio incidento bus privaloma pateikti net 15-os rūšių privalomus duomenis, pradedant apie laivą, jo priklausomybę, vėliavą ir kita.

Į pranešimo duomenis įtrauktos ir visos aplinkybės, kurios susijusios su laivo incidentu ar avarija: laikas, vieta, hidrometeorologinės sąlygos, išsiliejimai, užteršimas, laivo būklė, pasvirimas, gramzda ir kt. Ypač svarbūs duomenys, susiję su degalais ir tepalų atsargomis laive, kroviniu, ypač išskirta, kad būtina akcentuoti, ar yra laive pavojingas krovinys, laivo įgula ir keleiviai.

Taip pat numatyta, kad kai kuriems laivams dėl pranešimo apie avariją ar incidentą daromos išimtys. Pranešti apie incidentus nereikės karo, vidaus vandenų, buriniams, pramoginiams neprekybiniams laivams, iki 15 m ilgio žvejybos laivams.

Reikalaus finansinių garantijų

2025 m., bet ne nuo sausio 1 d., o nuo vasario 5-osios laivų savininkams įsigalios prievolė drausti laivus ar pateikti finansinės garantijos liudijimą dėl jų nuolaužų pašalinimo tuo atveju, jei laivas nuskęstų.

Tai liečia ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių laivus, kurie atplauks į Lietuvos vandenis. Tokia nuostata susijusi su 2007 m. Nairobio tarptautine konvencija dėl laivų nuolaužų pašalinimo.

Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2024 m., todėl ir atsirado nauja nuostata dėl draudimo ar kitų finansinių garantijų liudijimų.

Tai siejama ir su pavojingų krovinių gabenimu, laivų bunkeriuose gabenama nafta, jos produktais. Draudimo ir kitokio finansinio dokumento liudijimai patvirtina, kad garantuotai būtų atlyginama žala, jei, tarkim, Lietuvos vandenyse įvyktų tanklaivio avarija ir į jūrą išsilietų nafta.

Laivų savininkai privalės teikti garantijas, kad atlygintų žalą, jei laivai nuskęstų ar užterštų jūrą.

Numatyta, kad jei laivo savininkas nepateikia draudimo ar finansinių dokumentų liudijimų, laivas gali būti neįleidžiamas į Lietuvos teritorinius vandenis.

Panašių dokumentų įsileidžiant laivus reikalauja ir kitos šalys. Pavyzdžiu galėjo būti „Ruby“ laivas su rusiška salietra, kurį įsileisti į savo vandenis ir uostus šiemet rugsėjį atsisakė dauguma Šiaurės jūros šalių.

Jūrų keltų stovumas

Nauja yra ir tai, kad į Klaipėdos uostą atplaukiantiems jūrų keltams (ro ro, ro pax laivai) įsigalioja nauji stovumo reikalavimai.

Tai yra ne tiek Lietuvos transporto sistemos, kiek bendras Europos Sąjungos reikalavimas. Kadangi Klaipėda yra viena iš reikšmingiausių Baltijos jūros krovininių ir keleivinių jūrų keltų uostų, nauji reikalavimai su ja stipriai susiję. Šie reikalavimai iš esmės apims visus iš Klaipėdos uosto į kitus uostus vykdomus reisus.

Stovumo reikalavimai jūrų keltams yra specifinės techninės nuostatos, kurios garantuotų didesnį šių laivų saugumą. Jūrų keltuose privalės būti vėliavos šalies laivybos saugos administracijos išduoti liudijimai, kad laivas atitinka specialiuosius stovumo reikalavimus.