Pokyčiai jūrų uostuose

Visiems trims pagrindiniams Lenkijos jūrų uostams – Gdanskui, Gdynei ir Svinouisciui jau yra parengti ir derinami nauji išorinių uostų vystymo planai.

Gdanske išorinis uostas yra su didžiuliu konteinerių terminalu. Dėl jo jau baigiami iš esmės pertvarkyti privažiavimo į Gdansko uostą geležinkeliai, keliai, pastatyta keletas naujų tiltų viadukų

Jau yra parengtas ir Gdansko centrinio išorinio uosto vystymo planas. Plėtoti šį uostą rengiamasi tik tuomet, kai bus įrengti Gdynės ir Svinouiscio išoriniai uostai.

Pirmiausia statyti naują išorinį uostą rengiamasi Gdynėje. Šis uostas dabar yra mažesnis nei Klaipėdos, tačiau pagal krovos apimtis jis vystosi gana sparčiai ir anksčiau ar vėliau taikosi aplenkti Klaipėdą.

Svinouiscyje išorinio uosto užuomazgos jau lyg ir yra. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas įrengtas prie pagrindinių įplaukimo į uostą vartų. Ateityje šalia planuojama įrengti ir konteinerių terminalą.

Dar vienas įdomus objektas yra ir Svinouiscyje – po Oderio upe statomas Lenkiją ir Vokietiją jungiančio automobilių kelio tunelis. Iki šiol prie Svinouiscio buvo upės keltų linija, panaši kaip į Smiltynę Klaipėdoje.

Pokyčiai: numatyta pertvarkyti iki šiol daugiausia žvejyba užsiėmusį Vladislavovo uostą. Redakcijos archyvo nuotr.

Karas palankus uostams

Lenkijos uostų vystymui gali turėti įtaką ir Ukrainos karas. Per Lenkijos uostus eina amunicijos tiekimas į Ukrainą.

Kai pačios Ukrainos uostai yra užblokuoti, Lenkijos uostai planuoja tapti svarbiausiais jos eksporto ir importo uostais. Dabartinėmis sąlygomis netgi grūdus iš Ukrainos lengviau išvežti per Lenkijos, o ne per Lietuvos uostus.

Lenkijos uostai, ypač Svinouiscio, Ščecino, svarbūs taps ir Vokietijai apsirūpinant energetiniais ištekliais, kai nutrūks tiekimas iš Rusijos. Dalis SGD į Rytinę Vokietijos dalį gali būti atgabenta per jos pasienyje esantį Svinouiscio SGD terminalą.

Vokietijos ekonomikos ekspertai leidinyje "Deutsche Welle" tikino, kad per Lenkijos Ščecino uostą galėtų eiti naftos tiekimas į didžiulę gamyklą prie Vokietijos Šveto miesto. Šioje gamykloje dirbo apie 1 500 žmonių. Ji naudojo vamzdynais iš Rusijos gautą naftą. Gamykla naftos produktais aprūpino Rytų Vokietiją, įskaitant ir Berlyno regioną.

Įvedus embargą karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai, rusiškos naftos tiekimą į Šveto naftos gamyklą planuojama vykdyti tanklaiviais per Lenkijos Svinouscio-Ščecino uostą. Planuojama, kad į šią Vokietijos gamyklą keliautų norvegiška nafta, kuri pagal savybes yra panaši į rusišką.

Planas: šiuo metu pristatoma tokia Ustkos išorinio uosto vizija. Redakcijos archyvo nuotr.

Vėjo jėgainių impulsas

Lenkija vysto ne tik didžiuosius jūros uostus, bet ir mažesniuosius.

Šiomis dienomis paskelbtas Lenkijos Ustkos uosto vystymo planas su išoriniu kanalu. Šio uosto vystymo impulsą davė priešais ją planuojamas statyti didelis vėjo jėgainių parkas.

Ustkos kaip tiekimo uosto vystymą paskatino ir už 25 km kuriama JAV raketų bazė (investicija per 800 mln. JAV dolerių) ir didžiulis apie 4 tūkst. ha Lenkijos Vicko karinis poligonas už 15 km nuo Ustkos.

Ustkos uoste planuojama modernizuoti molus, įrengti karinio laivyno bazę, pastatyti vėjo jėgainių priežiūros terminalą, įrengti jūrų keltų priėmimo ir automobilių terminalo zoną, pertvarkyti jau veikiantį didelį žvejybos uostą su didžiausiu rytinės Baltijos dalyje žuvų aukcionu.

Dėl vėjo jėgainių parkų statybos jūroje, keleivinės laivybos vystymo planuojama pertvarkyti ir dalį kitų Lenkijos pakrantės mažesniųjų uostų, kur infrastruktūra daugiausia buvo pritaikyta žvejybos laivybai. Naujus vystymo planus turi Vladislavovo, Kolobžego, Lebos uostai.

Per Aistmarių neriją Lenkijai įrengus įplaukimo kanalą (jį tikimasi baigti šių metų rudenį), planuojama pertvarkyti ir Aistmarių uostus – Elbingą, Fromborgą.