- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje valstybė elgiasi su asmenimis taip, kaip nori, nuolat kelia mokesčius, o štai Norvegijoje mokesčių kėlimas gali virsti byla, kurią valstybė ir pralaimi.
„Smiltynės perkėlos“ analogai
Norvegijos valstybė keltų laivybos kompanijai „Fjord1 AS“ privalės sumokėti 58,6 mln. Norvegijos kronų (apie 4,98 mln. eurų). Kita keltų laivybos kompanija „Torghatten Nord AS“ iš Norvegijos valstybės prisiteisė 76,2 mln. Norvegijos kronų (apie 6,48 mln. eurų).
Šiuos pinigus laivybos kompanijoms pagal Borgartingo teismo sprendimą privalės sumokėti Norvegijos transporto ministerija. Taip pat ji turės padengti ir 2,5 mln. Norvegijos kronų (apie 212 tūkst. eurų) abiejų kompanijų teismų išlaidas.
Šių pinigų priteisimas iš valstybės laivybos kompanijoms laikoma Norvegijos teisingumo triumfu. Jis įrodė, kad teisinėje valstybėje teismai laikosi teisingumo, o aklai nestoja į valstybės pusę.
Laivybos kompanijos į teismus kreipėsi dėl to, kad jos su valstybe buvo sudariusios 10 metų sutartis dėl keltų paslaugų keliant transportą Norvegijos nacionaliniuose keliuose, kurie atsiremia į vandens telkinius. Tai būtų kažkas panašaus kaip yra Klaipėdoje, kai keltais tenka kelti keleivius ir transportą į Smiltynę. Skirtumas tik tas, kad Norvegijoje tokių vietų yra labai daug.
Centai, virtę milijonais
Oficialiai skelbtus viešuosius pirkimus dėl keltų paslaugų laimėjusios minėtos Norvegijos laivybos kompanijos valstybės užsakymams vykdyti pradėjo naudoti suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG) varomus keltus.
Buvo laikas, kai toks laivų kuras laikytas ekologiškai švariu. Laivybos kompanijos netgi buvo skatinamos naudotis suskystintomis gamtinėmis dujomis.
Viskas buvo gerai ir Norvegijos nacionalinių kelių keltų linijas aptarnaujančių LNG laivų savininkams. Juo labiau kad Norvegijos valdžia, skatindama pigesnį transporto ir žmonių kėlimą nacionaliniuose keliuose, abi kompanijas buvo atleidusi nuo mokesčių.
Viskas pasikeitė 2018 m., kai Norvegijos Stortingas (lietuviško Seimo analogas) sugalvojo įvesti anglies dioksido (CO2) mokestį suskystintoms gamtinėms dujoms. Už standartinį kubinį metrą dujų buvo numatytas vienos krovos (0,0851 euro) mokestis. Suma atrodytų nedidelė, bet minėtoms dviem laivybos kompanijoms ji per kelerius metus virto milijoninėmis sumomis.
Borgartingo teismas pripažino, kad minėtos dvi laivybos kompanijos, sudarydamos 10 metų sutartis dėl transporto ir žmonių kėlimo, nežinojo, kad bus keičiami LNG mokesčiai. Pripažinta, kad 2018 m. Stortingo sprendimas įvesti CO2 mokestį gamtinėms dujoms sumažino jų verslo lūkesčius. Todėl ir priimtas verslui palankus sprendimas, kad valstybė jiems privalo kompensuoti patirtas papildomas išlaidas.
Transporto mokesčių kėlimas Lietuvoje griauna ne tik atskirų asmenų teisėtus lūkesčius, bet ir gali išbalansuoti verslą, daugelio žmonių gyvenimą.
Drastiški mokesčiai Lietuvoje
Netiesiogiai, bet analogijų su Norvegijos keltų laivybos verslu galima rasti Lietuvoje.
Seime jau priimtas sprendimas, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. didės visi kuro akcizai. Už vieną litrą kuro teks mokėti iki 10 euro centų brangiau. Kuras branginamas dėl to, kad Lietuvos kariuomenei ir ginkluotei pirkti reikia daugiau pinigų.
Taip pat jau nuo šių metų kai kuriems krovininiams automobiliams drastiškai pabranginti kelių mokesčiai. Senesniems mikroautobusams nuo 6 eurų vienai dienai – net iki 16 eurų. Tai siejama su aplinkos teršimu ir CO2 išmetimu.
Nors išties niekas nesikeitė, automobiliai daugiau teršti nepradėjo, nes, jei daugiau terštų, nebūtų atlikta techninė apžiūra.
Pagal norvegų pavyzdį dėl kuro branginimo, kuris neturi jokių sąsajų su kelių kokybės gerinimu, ir dėl sunkiai suvokiamo drastiško kelių mokesčio pakėlimo Lietuvos teismai turėtų būti užversti bylomis.
Visiškai aišku, kad tokie mokesčių pakėlimai griauna ne tik atskirų asmenų teisėtus lūkesčius, bet ir gali išbalansuoti verslą, daugelio žmonių gyvenimą. Jau dabar yra manančių, kad nuo 2025 m. kils naujas kainų vajus, prasidės infliacija.
Taip pat yra manančių, kad Lietuvoje panašus teisingumo triumfas, koks su dviem laivybos kompanijomis įvyko Norvegijoje, kai jos prisiteisė kompensacijas už sugriautus teisėtus lūkesčius, nėra įmanomas.
Teismai Lietuvoje beveik išimtinai stojasi į valstybės institucijų pusę. Geriausias pavyzdys buvo kelerius metus vykę „Achemos grupės“ teismai dėl jai primesto papildomo mokesčio už LNG dujų terminalo mokestinę dedamąją dujų vartotojams. Visus teismus šis verslas Lietuvoje pralaimėjo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...
-
„Klaipėdos vanduo“ informuoja: naktį iš ketvirtadienio į penktadienį vyks vandentiekio darbai
„Klaipėdos vanduo“ informuoja, kad naktį iš lapkričio 28 d. į 29 d., t. y. iš ketvirtadienio į penktadienį, nuo 22 val. iki 6 val. bus vykdomi vandentiekio modernizavimo darbai. Dėl jų galimi laikini geriamojo vandens kokybės...
-
Baltijos jūros dugne aptiktas nuskendęs laivas
Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant tyrimus planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje Baltijos jūroje, aptiktas nuskendęs laivas. ...
-
Palangos gatvėse – naujovės2
Į Palangą atvykstantys poilsiautojai perspėjami dėl naujovių kurorto gatvėse – kai kur jau sumontuoti nauji greičio matuokliai. ...
-
Sniego trasoms – išbandymas šiluma
Klaipėdos rajono Lapių kaimo bendruomenė su nerimu dairosi į artėjančio gruodžio prognozes. Lūkuriuojama šaltuko, kad būtų galima imtis slidinėjimo trasų įrengimo. ...
-
Minint Klaipėdos bažnyčios atgavimo sukaktį – netikėta dovana
Sekmadienį minint Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atgavimo 36 metų sukaktį, tikinčiųjų laukė staigmena – nežinomu norėjęs išlikti žmogus bažnyčiai padovanojo adoracijai skirtą monstranciją. Ji gali būti didžiausi...
-
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti – 1,2 mln. eurų
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti ateinančiais metais suplanuota skirti daugiau nei 1,2 mln. eurų, pranešė miesto savivaldybė. ...