Gedimas Šiaurės jūroje

Incidentas įvyko 2018 m. vasario 10 d., kai 88 m ilgio laivas „Kaie“ Šiaurės jūra plaukė iš Olandijos Zveindrechto uosto į Rostoką Vokietijoje. Jūroje sustojo jo pagrindinis variklis. Esant nepalankioms oro sąlygoms, saugantis laivo dreifo, nuleistas inkaras.

Sugedus inkaro gervės varikliui jo iškelti nepavyko. Vėliau vilkikui bandant pakelti inkarą trūko jo grandinė. Kvalifikuota, kad inkaras buvo prarastas dėl pagrindinio laivo variklio gedimo.

Prieš tai Rygos uoste pagrindinio variklio planinį remontą atliko Klaipėdos bendrovė „Diesel Service Group“. Į ją po incidento Šiaurės jūroje ir nukrypo laivo savininko „Hansa Shipping Limited“ bei jo valdytojo „Hansa Ship Management“ žvilgsniai. Jie pareikalavo po 25 tūkst. eurų žalos – iš viso 50 tūkst. eurų. Dar po 59,82 tūkst. pareikalavo ir laivo draudėjai „International Insurance Company of Hannover SE“ ir „Forsakringsaktiebolaget Alandia“.

Iš viso 4 ieškovai pareikalavo iš „Diesel Service Group“ atlyginti 169 tūkst. 640 eurų ieškinį.

Lietuvos bendrovė su tokiu reikalavimu nesutiko. Ji nurodė, kad sutartiniai santykiai jos nesieja su trimis iš keturių bendrovių. Ji dėl variklio remonto buvo sudariusi sutartį tik su „Hansa Ship Management“.

Taip pat nurodyta, kad nėra jokio priežasties ryšio tarp laive „Kaie“ atliktų variklio remonto darbų ir incidento Šiaurės jūroje.

„Diesel Service Group“ vertino, kad „Kaie“ variklio gedimo priežastis galėjęs būti aplaidus paties laivo mechanikų darbas eksploatuojant variklį. Papildomai Lietuvos bendrovė pareikalavo priteisti skolą su palūkanomis už remonto darbus, kuri nebuvo sumokėta.

Pinigų priteisė ne visiems

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. iš „Diesel Service Group“ priteisė draudėjų „International Insurance Company of Hannover SE“ ir „Forsakringsaktiebolaget Alandia“ prašomas sumas su palūkanomis.

Taip pat teismas priteisė 25 tūkst. eurų žalą, kurios reikalavo laivo savininkas „Hansa Shipping Limited“, tačiau atmetė 25 tūkst. eurų „Hansa Ship Management“ ieškinį.

Motyvuota tuo, kad „Hansa Ship Management“ yra laivo valdytojas ir veiksmus vykdė jo savininko „Hansa Shipping Limited“ vardu. Ta suma, kurios jos prašė, esanti neapmokėta draudimo franšizės dalis, todėl ji tiesiogiai liečianti tik laivo savininką.

Tai, kad priteistos pinigų sumos, parodo, jog Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi ieškovų versija, kad variklis Šiaurės jūroje sugedo dėl priežasčių, kurios buvo susijusios su jo remontu Rygos uoste. Variklis sugedo, kai po jo remonto buvo praėjusios 224 darbo valandos. Laivo savininko teigimu, po remonto garantinis laikotarpis nebuvęs pasibaigęs.

Klaipėdos apygardos teismas iš esmės priteisė ir už laivo incidento aplinkybes Šiaurės jūroje. Draudėjai nurodė, kad už sugedusio laivo „Kaie“ buksyravimo paslaugas vilkiko „Esvagt Gamma“ savininkui buvę sumokėta per 73 tūkst. eurų. Priskaičiuota mokėti ir už inkarą, ir už laivo variklio remonto, ir už survejerio paslaugas, netgi su laivu susijusius įgulos narių, tiekėjų skrydžius. Iš viso byloje pateikta beveik 20 įvairių sąskaitų. Pinigai – 119 tūkst. 640 eurų buvę sumokėti per draudimo ir žalų sureguliavimo bendrovę „Marine Underwriting Service“.

Tuo pat metu iš „Hansa Shipping Limited“ bendrovei „Diesel Service Group“ priteista 7 249 eurų skola, o likusi 2 333 eurų ieškinio suma pagal kitą sąskaitą neužskaityta ir nepriteista. Teismo vertinimu, ji nesanti įrodyta.

Kas kaltas dėl gedimo?

Lietuvos bendrovė „Diesel Service Group“ su Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nesutiko. Ji laikėsi nuostatos, kad nei laivo savininkė „Hansa Shipping Limited“, nei abi draudimo bendrovės nėra tinkami ieškovai, nes ji nei su vienu iš jų sutarčių nesudarė. „Diesel Service Group“ sutartis buvusi tik su laivo operatoriumi „Hansa Shipping Management“.

Ji laikėsi nuostatos, kad laivo „Kaie“ pagrindinio variklio gedimas Šiaurės jūroje įvyko ne dėl jos kaltės. Pastebėta, kad byloje yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertizės aktas. Taip pat joje yra Vokietijos įmonės „August Storm GmbH & Co“ raštas, kompanijos „Theo Koch & Co“ tyrimo išvados.

Aktai, raštai ir išvados dėl variklio gedimo priežasties prieštaraujančios viena kitai, todėl tikroji priežastis, kodėl sugedo laivo variklis, nebuvusi nustatyta. Bylos nagrinėjimo metu ir teismas to nepadaręs, tačiau priėmęs vienos pusės poziciją. Teismas neva rėmęsis Vokietijos įmonės „August Storm GmbH & Co“ raštu. Ji buvusi suinteresuotoji pusė, nes tiekė variklio siurblius. „Diesel Service Group“ vertinimu, ji negalėjusi būti objektyvi. Užsieniečiai tokius kaltinimus Vokietijos kompanijai laikė nepagrįstais.

Nepalankūs argumentai

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet lapkričio 3 d. priėmė sprendimą, kuris dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

Šis teismas vertino, kad „Kaie“ laivo savininkas ir laivo valdytojas yra susijusios įmonės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, kontroliuojamai įmonės „Hansa Shipping AS“. Laivo valdytojas veikęs kaip laivo savininko atstovas. Todėl, teismo vertinimu, laivo savininkas turėjęs ginčo teisę pagal savo valdytojo sutartį su „Diesel Service Group“. Sutartį su laivo savininku turėję draudikai galėję kreiptis į teismą ir kelti reikalavimą dėl incidento Šiaurės jūroje pasekmių. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat įvertino, kad „Diesel Service Group“ pirmos instancijos teisme buvo siūlyta prašyti byloje skirti ekspertizę avarijos priežasčiai nustatyti, tačiau ji tą daryti atsisakiusi.

Taip pat ji neįrodė, kad avarija įvyko dėl kitų priežasčių, o ne dėl jos atlikto remonto trūkumo. Todėl, Apeliacinio teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas teisingai padaręs išvadą dėl gedimo, nes kitokių įrodymų nebuvę. Esą nėra įrodymų, kad variklio remontas buvęs atliktas be trūkumų. Akcentuota ir tai, kad variklio gedimas įvyko praėjus labai trumpam 224 valandų darbo laikui po jo remonto.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismo priteistą ieškinio sumą. Taip pat jis koregavo teismų išlaidų sumas, kurios priteistos tiek iš „Diesel Service Group“, tiek iš ieškovų jai. Laikytasi nuostatos, kad ieškovų prašymas tenkintas 85 proc., o atsakovo – 75 proc. Pagal tokią seką koreguotos ir teismų išlaidų sumos.