- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
Ventės rage akį traukia lyg nuo druskų pabalę pakrantės akmenys. Nejaugi sūrus jūros vanduo taip įsiskverbė į marių gilumą, kad druska nubalino pakrantes? Specialistai ramina – nors sūrus vanduo ir skverbiasi į marias, pakrantė pabalo ne nuo jo.
Kalti dumbliai
"Veikiausiai pakrantės akmenys pabalo dėl marių dumblių. Vasarą paprastai jie būna žalios spalvos, nusėda ant akmenų, o, atsitraukus vandeniui, saulė juos išbalina. Tai tikrai ne druska. Dumbliai žūsta ir pradeda irti, skaidytis, netekę chlorofilo jie pabąla", – paaiškino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.
Biologas pridūrė, kad gyventojams kilęs klausimas dėl druskingo vandens nėra be pagrindo.
Įvyko didelių pakitimų.
"Jei kas pasakytų, kad jūros vanduo nesiskverbia į marias, užginčyčiau. Mokslininkai šią problemą žino. Ateityje ji turės sprendimą", – kalbėjo R.Dailidė.
Užtvenks prataką
Biologas ragino pažvelgti į Klaipėdos uosto bendrąjį planą.
"Dėl uosto pietinės dalies plėtros marių vandens protaka ties Kiaulės Nugara bus užbetonuota. Daug kam žandikauliai atviptų, jei tik pasidomėtų. Mariose farvateris driekiasi palei Smiltynę. Šiuo metu ties Kiaulės Nugara, žemyninės dalies pusėje, yra vandens protaka, šioje vietoje dažnokai įstringa girti jachtininkai. Bet ateityje šios protakos neliks. Čia plėsis uostas", – pasakojo R.Dailidė.
Dėl uosto plėtros turėtų sumažėti sūraus vandens patekimas į marias.
Remigijus Dailidė / Vytauto Liaudanskio nuotr.
"Sūraus vandens įtaką mariose jau matome. Labai sumažėjo gėlavandenių augalų, kurie nemėgsta druskingumo. Šiaurinėje marių dalyje, už Kiaulės Nugaros, šių augalų buvo tikri sąžalynai. Kai tik išgilino uostą, tų augalų nebeliko. Su žiburiu jų neberasi. Liko augti tik tie vandens augalai, kurie pakelia nedidelį druskingumą", – tikino R.Dailidė.
Akvariumuose – jūros vanduo
Biologas tikino, kad augalų rūšys prisitaikė, augimvietės traukėsi gilyn į marias. Atitekantis sūrus vanduo maišosi su marių gėlu vandeniu.
"Kai kurios žuvys, kurios pakenčia tiek gėlą, tiek sūrų vandenį, puikiai gyvena. Pavyzdžiui, upinė plekšnė Nemunu pakyla net iki Jurbarko. Sykai taip pat nereaguoja į druskingumą. Jiems gėlas vanduo reikalingas tik nerštui, o šiaip jie gyvena ir Baltijos jūroje. Mūsų žuvys tam tikrą druskingumo lygį pakenčia. Jūros muziejuje mes žuvis laikome šešiose promilėse. Akvariumuose – juk jūros vanduo. Ir joms nieko, puikiai gyvena", – pastebėjo biologas.
Baltijos jūros druskingumas prie mūsų krantų siekia apie 6–8 promiles.
"Tokios upelių žuvys kaip rainės, kurios yra visiškai gėlavandenės, puikiai gyvena jūros vandenyje. Puikiai jaučiasi aukšlės. Jūros vandenyje gyvena ir gružliai, karpinių šeimos žuvys, liaudyje dar vadinami kilbukais", – pasakojo R.Dailidė.
Dėl sūraus vandens prietakos į marias žuvų ryšių pasikeitimų neturėtų įvykti. Tačiau druskingumas gali pražudyti smulkesnius vandens gyvūnus.
Šalto vandens įtaka
"Aš nepritariu minčiai, kad druskingumas esą stumia žuvis į Rusijos pusę. Biologiškai taip neturėtų būti. Žuvis į marių gilumą gali stumti ne sūrus, o šaltas vanduo. Pavasarį marioms įšilus iki 10–13 laipsnių, šiaurės vakarų vėjai atgena labai šaltą vandenį. Žuvims tai stresas, jos gali trauktis", – savo versiją dėstė R.Dailidė.
Pavasariais yra pasitaikę ir įtartinų suaugusių žuvų kritimų.
"Krisdavo sterkai ar karšiai. Mokslininkai juos tyrinėjo, jokių ligų nerado. Gali būti, kad tai susiję su terminiu šoku", – svarstė R.Dailidė.
Tačiau dėl pagilintos uosto įplaukos biologas mato tam tikrų pokyčių.
"Pagilinus farvaterį, visos srovės, kurios buvo ties Smiltyne, pradingo. Pasikeitė dugno reljefas ir neliko natūralių žuvų buveinių. Uoste nebeliko žuvų. Nebeliko ungurių, kurie dabar traukia tiesiai į jūrą. Žvejams mėgėjams Smiltynėje nėra ką veikti. Žvejoti čia galima tik per didžiąją žuvų migraciją. Įvyko didelių pakitimų", – pastebėjo biologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringoje prasideda žvejų šventė „Žiobrinės“, parą už įvažiavimą į kurortą mokėti nereikės
Neringoje penktadienį prasideda pavasarinė žvejų šventė „Žiobrinės“, šia proga parą bus taikoma įvažiavimo į kurortą lengvata. ...
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys3
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei1
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų1
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą2
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers1
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje3
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų28
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...