Šiemet klaipėdiečiai turėjo progą balsuoti net 70 dienų. Per šį laikotarpį bibliotekos padaliniuose įvyko 17 susitikimų su autoriais, leidėjais, kuriuose spėjo sudalyvauti apie 700 žmonių. Aktyviai balsuota ir internetu – 2051 klaipėdietis atidavė savo balsą knygai favoritei.

Varžėsi 22 leidiniai

Konkurse varžėsi 22 leidiniai, išleisti pernai. Tarp jų – istorinės dokumentinės knygos, novelės, esė, poezijos rinkiniai, kelionių vadovas, kultūros praeitį menantys ir dabartį apžvelgiantys leidiniai.

Ceremonijos metu šventinę atmosferą kūrė Vinco Kudirkos muzika, kurią atliko pianistė Inga Maknavičienė ir saksofonistas Audrius Laurynas.

Kaip ir kasmet, gražiausią knygą rinko komisija, o populiariausią – skaitytojai. Taip pat keletas knygų pelnė išskirtines padėkas.

Šiemet komisiją sudarė: prof. Alvydas Klimas, Agnė Kanaverskytė, Monika Gustaitė, Raimondas Žičkus ir fotomenininkas Remigijus Treigys. Komisijai vadovavo prof. Vakaris Bernotas.

Visos gražios savaip

Bibliotekos Meno skyriaus vadovė Birutė Skaisgirienė trumpai apžvelgė, kaip sekėsi komisijai išrinkti gražiausią knygą. Anot jos, tai buvo tikras iššūkis.

„Atsakingai rinkome pačią gražiausią. Tai labai nedėkingas ir labai sudėtingas darbas. Balsuojant išsirenka populiariausią ir viskas aišku, o gražios – tai visos. Kiekviena knyga yra savaip graži“, – pažymėjo B. Skaisgirienė.

Prieš paskelbiant gražiausios knygos nugalėtoją, susirinkusiuosius pasveikino ir I. Kanto bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, kuri teigė, kad šie knygos rinkimai – tai bibliotekos kasmetiniai atlaidai.

O konkurso rėmėjas, bibliotekos mecenatas Rimantas Cibauskas tikino, kad būti bibliotekos rėmėju – didelė garbė ir malonumas.

Gražiausios 2022-ųjų metų knygos titulas atiteko Lietuvos jūrų muziejaus leidiniui „Su jūra mes didesni“. Tai Lietuvos jūrinės valstybės šimtmečiui skirtas meninis-edukacinis leidinys. Jame pristatoma trumpa Lietuvos tapsmo jūrine valstybe istorija ir brėžiami rytdienos horizontai su šių dienų jūros herojais.

„Nina – idėjos autorė ir sudarytoja, Romas – visos medžiagos rinkėjas, kaupėjas ir pateikėjas. Puiku, kad ši knyga – tarsi viršūnė į kurią mes ėjome nuo tų metų, kai Lietuvos laivynas šventė savo šimtmetį“, – džiaugėsi Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Leidinys papildytas Romualdo Adomavičiaus, teikusio istorinę medžiagą, Ninos Puteikienės, kuri yra ir knygos sumanytoja, Linos Vigraitės ir Dovilės Macijauskaitės tekstais.

Laimėjo antrą kartą

Populiariausia knyga buvo pripažintas kitas Lietuvos jūrų muziejaus išleistas leidinys – iliustruotas romanas „Bėgliai: jūrų keliais į Ameriką“.

Šios knygos autorius – Justinas Žilinskas, idėjos autorius –  Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Daumantas Kiulkys. Romano dailininkė – Ūla Šveikauskaitė. Knygos bendraleidėjai: „Aukso žuvys“ ir „Lietuvos jūrų muziejus“.

Už miesto istorijos puoselėjimą padėką gavo Kęstučio Demerecko knyga „Viktorijos“ viešbučio paslaptys“ . Leidėjas – leidykla „Libra Memelensis“.

Už fundamentalų Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui dedikuotą leidinį padėką gavo Klaipėdos universiteto leidyklos išleistos knyga „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“. Jos sudarytojas – Vasilijus Safronovas. Prie jos rengimo prisidėjo ir KU tyrinėtojai: Vygantas Vareikis, Silva Pocytė, Laima Kuprienė, Vytautas Jokubauskas, Renata Rachmanovaitė bei MLIM istorikė Zita Genienė.

Už daugiausia balsų internete surinkusią knygą padėką gavo Vladimiro Plotkino knyga „Seklys: visa tiesa“.

Visi nugalėtojai buvo apdovanoti menininko Sauliaus Bertulio sukurtais suvenyrais.