Nors kai kurie klaipėdiečiai imdami būsto paskolas jas apdraudė tikėdamiesi, jog atsiradus finansinėms problemoms tai juos išgelbės nuo skolų naštos, susidūrę su sunkumais jie sužinojo, kad šis draudimas beprasmis.

"Sutartis su velniu"

Klaipėdietė Agnė P., prieš trejus metus iš banko pasiėmusi 203 tūkst. litų paskolą, ją apdraudė "Būsto paskolų draudime", tikėdamasi, jog, prispyrus finansiniams sunkumams, draudimas skolintus pinigus kreditoriams grąžins už ją.

Tačiau dabar ji atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje - netekusi darbo, nebepajėgdama bankui atidavinėti paskolos mergina būstą atidavė kreditą apdraudusiai kompanijai, tačiau nuo skolų naštos ji vis tiek neišsisuko. Nors 2 kambarių buto ji nebeturi, nemenką sumą iki gyvenimo pabaigos Agnė vis tiek liks skolinga kreditą apdraudusiai įmonei.

Jaunos moters sutuoktinis Simas B. dienraščiui pasakojo, jog nei jis, nei jo žmona nesupranta, kokia šio draudimo prasmė.

"Kai mano žmona įsigijo būstą, mes dar buvome nesusituokę, tačiau dabartinė situacija jau daro įtaką ir man, todėl padėsiu jai ieškoti teisybės. Apdrausti kreditą jai pasiūlė banko darbuotojas. Ji taip ir padarė, nes vylėsi, jog jis naudingas, tačiau, kaip dabar aiškėja, tai yra visiška apgaulė -  tas draudimas neturi jokios reikšmės. Tai ne draudimas, o sutartis su velniu. Kam jis išvis tuomet reikalingas?" - svarstė Simas.

Kreipsis į teismą

Pašnekovo teigimu, draudimo sutartyje aiškiai parašyta, jog kreditas apdraudžiamas 100 proc., tad jie pamanė, kad, atidavę būstą draudimo bendrovei, nebeturės jokių įsipareigojimų nei bankui, nei draudikui.

"Kai situacija tapo beviltiška, nes ir Agnė, ir aš tuo metu netekome darbo, nutarėme būstą atiduoti. Tai padarę netrukus iš "Būsto paskolų draudimo" gavome laišką, jog skolos suma bankui jau sumokėta. Tačiau, kad būsime skolingi ir draudikui laiške nė neužsiminta, tai atsitiktinai sužinojome iš draugų", - kalbėjo Simas.

Netrukus po to, anot Simo, žmona siuntė registruotus laiškus į "Būsto paskolų draudimą" norėdama išsiaiškinti, kas jos laukia bei kiek ji bus jiems skolinga, tačiau atsakymo negavo iki šiol.

"Jiems išsiuntėme du laiškus, vieną praėjusių metų lapkritį, kitą gruodį, tačiau jie mums neatsakė nei raštu, nei telefonu. Dabar nežinome, ką daryti, jei tikrai turėsime jiems sumokėti 50 tūkst. litų ar didesnę skolą. Tikrai nemokėsime. Už ką? Būsto tai nebeturime. Tokiu atveju tikrai su draudimo sutartimi kreipsimės į teismą, nes joje nė žodžiu neužsiminta, jog turėtume būti jiems skolingi", - pyko Simas.

Pašnekovas įsitikinęs, jog panašioje situacijoje šiuo metu yra atsidūrę gerokai daugiau žmonių, todėl jis tikisi, jog visi susivieniję paduos kreditus draudusią bendrovę į teismą.

Neįsigilina į sąlygas

Bendrovės "Būsto paskolų draudimas" direktorė Gitana Griškėnienė teigė, jog pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie nebepajėgia išsimokėti būsto paskolų, tad nekilnojamąjį turtą perdavę jų įstaigai tikisi išvengti finansinių įsipareigojimų.

"Yra tokių žmonių, kurie mums atiduoda savo būstus ir tikisi, kad viskas baigta.  Dažniausiai tokie žmonės nėra susipažinę su sutarties sąlygomis - pabėgus skolos našta nuo jų pečių nenukrinta. Ji juos persekioja iki mirties. Jei perimtą būstą varžytinėse parduosime su nuostoliais, skirtumą klientas privalės anksčiau ar vėliau mums sumokėti. Taip bus ir šios merginos Agnės atveju. Tai netgi reglamentuota šalyje galiojančiuose įstatymuose", - paaiškino G.Griškėnienė.

Direktorė pabrėžė, kad niekuomet nebuvo jokios kalbos, jog už klientus visą sumą bankui sumokės draudimas.

Šis draudimas buvo siūlomas tik tiems žmonėms, kurie, anot jos, norėjo, kad bankas finansuotų visą perkamo būsto kainą.

"Imdami paskolas net nesigilino į sutartis, ką jie pasirašo. Naivu būtų galvoti, kad visus nuostolius prisiimsime mes, juk taip bankrutuotume. Kredito draudimo įmoka yra vienkartinė -  keli tūkstančiai, o klientų įsipareigojimai bankams šimtatūkstantiniai. Be šio draudimo jie nebūtų gavę reikiamos sumos, jiems būtų reikėję turėti mažiausiai 30 proc. pradinį įnašą", - komentavo G.Griškėnienė.

Skolą privalės grąžinti

G.Griškėnienė teigė, jog su sunkumais susidūrusi Agnė pasirinko lengviausią kelią. Ji įsitikinusi, jog jei mergina būtų bandžiusi susitarti su banku, šis būtų atidėjęs jos kredito mokėjimo terminus. Tokiu atveju ji būtų išsaugojusi ir turimą būstą, ir būtų išvengusi skolos.

Kol kas jos paskolą bankui "Būsto paskolų draudimas" atidavinėja dalimis. Paskutinė dalis bus pervesta birželį, tuomet butas bus pardavinėjamas varžytinėse. Tik tada, kai jis bus parduotas, paaiškės, kokią sumą  mergina bus skolinga kreditą apdraudusiai bendrovei.

"Ši mergina labai arši ir pikta. Ji nuolat skambinėja ir aiškina, jog nieko iš jos nereikalautume, kad kreiptumėmės į laiduotoją, kuris yra jos tėvas. Tačiau iš jo mes irgi negalime nieko reikalauti, nes jis pats turi paskolų. Lygiai taip pat ir jo būstą mes esame perėmę bei pardavinėsime varžytinėse", - paaiškino G.Griškėnienė.

Pašnekovė teigė, jog jei klientė nesitars gražiuoju ir nesutiks atiduoti skolos, ji vis tiek bus išieškoma teisme. Bus bandoma išieškoti skolą iš kito jos turto, gaunamų pajamų.

Klaipėdoje daugiausiai skolininkų

Anot G.Griškėnienės, uostamiestyje su finansiniais sunkumais susiduriančių žmonių skaičius jau kurį laiką lenkia kitus didžiuosius šalies miestus. Pastaruoju metu draudiminių įvykių čia gerokai išaugo.

Pašnekovė teigė, jog visoje šalyje šiuo metu išsimokėti paskolų už būstą nebegali apie 1,2 tūkst. būstų savininkų, iš kurių daugiau nei 30 proc. gyvena Klaipėdos regione.

Pasak jos, neseniai buvo stengiamasi atlikti analizę, siekiant išsiaiškinti klientų nemokumo priežastis, tačiau to padaryti nepavyko. Ji pabrėžė, kad Klaipėda iš kitų didžiųjų šalies miestų niekuo neišsiskiria - čia nedarbo lygis yra šiek tiek mažesnis nei visoje šalyje, o būsto paskolų išduota net mažiau nei kituose didmiesčiuose.