1887 metais statinių kompleksas įgijo dabartinį pavidalą. Jame atsirado ne tik kalėjimo kompleksas, bet ir prižiūrėtojų šeimų gyvenimui skirtas priestatas, dirbtuvės kaliniams, įsikūrė kriminalinė policija. Šalia buvo pastatytas hipodromas, kuris išliko iki šių dienų.

Dirbo garsus rašytojas

"Iki šiol menkai tyrinėti viešųjų institucijų, veikusių šiame pastatų komplekse, reikšmingi įvykiai, be to, neatskleistos ten dirbusios asmenybės", – galimų tyrimų kryptis apibūdino D.Elertas.

Vienas garsių žmonių, dirbusių tuometiniame Klaipėdos teisme, vokiško psichologinio kriminalinio romano pradininkas Ernstas Wichertas (1831–1902).

Jis sugebėjo savo teismuose sukauptą praktiką ir patirtį perkelti į literatūrą. Iki šiol į lietuvių kalbą išversti ne visi šio autoriaus kūriniai, kuriuose vaizduojami lituanistiniai siužetai. Plačiau žinomi jo kūriniai "Šaktarpis" ir "Ėvė", apsakymai "Nikolas Bumbulis". Autorius rėmėsi realiais atsitikimais su detaliais psichologiniais vietos gyventojų portretais bei aplinkos aprašymais.

Pradėjęs dirbti Klaipėdoje, vėliau E.Wichertas buvo perkeltas į Priekulę, bet darbo reikalais dažnai buvodavo Klaipėdoje, tad matė minimo pastato statybas, bendravo su kolegomis.

Pastatas susijęs su garsiausiomis savo laikmečio bylomis ir jų veikėjais. Pavyzdžiui, T.Neumanno ir E.Sasso.

Pastatas savo funkcijos nepakeitė ir po 1939 metų. Esama duomenų, kad nacių laikais vienas kitas lietuvis čia buvo kalintas už savo lietuviškumą ir pažiūras.

Vykdė egzekucijas

Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo rekonstruotas ir jame įsikūrė TSRS valstybės saugumo struktūros, kartais dar vadinamas rusiška abreviatūra MGB. Buvusiame teismo ir kalėjimo pastate tuomet įkurtas MGB kalėjimas Nr. 2. Pirmąjį numerį turėjo Lukiškių kalėjimas.

Pasak D.Elerto, 1945 m. Klaipėdoje buvo sušaudyti partizanai Adolfas Bartušas, gimęs 1922 m., ir jo brolis Teodoras, gimęs 1924 m. Istorikas svarstė, ar ši egzekucija galėjo būti įvykdyta Jūros gatvės 1-uoju numeriu pažymėtame kalėjime.

1951 metais būtent čia buvo tardoma, kankinama ir nuo kančių mirė partizanų ryšininkė 1915-aisiais gimusi Eugenija Valevičienė-Motiejūnienė, mergautinė jos pavardė – Mažonytė.

Tais pačiais 1951 metais Klaipėdoje Karo tribunolo nuosprendžiu buvo pakarti trys partizanai.

Vertybė, būtų ne tik XIX amžiaus architektūros detalės, bet ir partizanų kankinimus menantys pėdsakai.

D.Elertas pasakojo, kad 1952 m. žiemą buvo suimtas partizanas, vadovavęs Buganto būriui, kuris veikė tarp Kartenos ir Kretingos. Karo tribunolo sprendimu vadas buvo sušaudytas. Kur tai įvyko, dar nėra iki galo žinoma.

Gali būti, kad istorikai ras duomenų apie dar daugiau šiame pastate nužudytų žmonių.

Tikrai žinoma, kad kalėjime buvo laikomi 1952 m. suimti nepilnamečiai, Šilutės mokykloje įkūrę rezistencijos palaikymo grupę, – Vladas Pupšys ir Eugenijus Rimvydas Stancikas.

"Dalis bylų yra išlikusios, jos dar laukia atidesnio istorikų tyrimo. Tikiu, kad istorikai dar neatrastais faktais praturtins ne tik mūsų miesto ir krašto istoriją, bet ir atskleis daugiau buvusio kalėjimo pastato istorijos spalvų. Vertybė, būtų ne tik XIX amžiaus architektūros detalės, bet ir partizanų kankinimus menantys pėdsakai", – įsitikinęs D.Elertas.