- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trys japonų kalbos abėcėlės – hiragana, katakana ir kanji – su jomis susipažino ir savo vardą japoniškai rašyti mokėsi saujelė klaipėdiečių. Kūrybinio užsiėmimo dalyviai išgirdo, kaip japonų kalboje ne tik rašomi, bet ir tariami kasdienybėje vartojami žodžiai, sužinojo įdomybių apie japonų kultūrą bei tai, ką jie pasiėmė iš kinų rašto sistemos.
Toks užsiėmimas vyko Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Vasaros lauko skaitykloje. Jį vedė šios bibliotekos bibliotekininkas ir Rytų Azijos mokslų magistras Romanas Erminas.
Renginio pradžioje jis japoniškai prisistatė. Atskleidė, kad yra kilęs iš Klaipėdos, Vytauto Didžiojo universitete baigė Rytų Azijos kultūros ir kalbų studijas, po to tęsė Rytų Azijos regiono studijas. Šiuo metu dirba I. Simonaitytės bibliotekoje.
Nedidelėje, iki dešimties žmonių siekusioje grupelėje, atsirado tik viena mergina, kuri šiek tiek žinojo japonų kalbą, kadangi išmanė korėjiečių.
Kita renginio dalyvė prisipažino žinanti, kaip japoniškai padėkoti – „arigato“ ir pasisveikinti – „koničiva“.
Pasak R. Ermino, japonai turi tris rašto sistemas – hiragana, katakana ir kanji (lietuviškai tariama „kandži“).
„Japonai skaito iš viršaus į apačią, iš dešinės į kairę, atvirkščiai nei mes. Visus žodžius japonų kalboje galima užrašyti hiraganos abėcėle. Antroji abėcėlė – katakana – identiška pirmajai, tiesiog skiriasi simboliai, o trečioji abėcėlė turi nuo 50 iki 80 tūkst. ženklų, – teigė R. Erminas.
Romanas Erminas. Vestos Jašinskaitės nuotr.
Hiragana turi per 40 garsų. Šią abėcėlę sudaro balsiai ir su jais naudojami dvigarsiai. Tačiau tariant dvigarsius atsiranda lietuvių retai vartojamų garsų – „tsu“, „shi“, „fu“.
Japonai skaito iš viršaus į apačią, iš dešinės į kairę, atvirkščiai nei mes.
„Į Japoniją atėjus Vakarams, japonai sugalvojo, kad reikia savo raštą palikti unikalų ir visiems vakarietiškiems žodžiams sukurti identišką hiraganai abėcėlę – katakaną“, – teigė R. Erminas.
Tad katakana rašomi užsieniniai žodžiai ir vardai.
„Ir yra trečioji rašto sistema, paimta iš senovės kinų kalbos, – hanzi. Tad kanji yra japonų kalbos, o hanzi – kinų. Kiekvienas kandžis gali reikšti kokį nors žodį. Tą patį žodį galima užrašyti ir hiraganos arba kitakanos abėcėle“, – pasakojo R. Erminas.
Po trumpos įvadinės pažinties su japonų kalba, klaipėdiečiai mokėsi patys užrašyti savo vardą, naudodamiesi katakanos abėcėle. Prie kiekvieno priėjo R. Erminas ir paaiškino, ką daryti, jeigu varde yra raidės „d“, „g“, „t“ ar kokie nors dvigarsiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kariai sugrįžo namo7
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
Kariškių užmojai kelia klausimų dėl turizmo5
Kairių poligone kariškių ketinimai įrengti tolimojo šaudymo pratybų poligoną sukėlė klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turizmo infrastruktūros plėtros. ...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
Vakarų laivų gamyklos direktorius šventinėje skuboje linki neišbarstyti to, kas svarbiausia
Šventinėje skuboje neišbarstykime to, kas svarbiausia: te artėjančios šv. Kalėdos brangių žmonių artumu užpildo visas širdies kerteles. Stabtelėjimas metų sandūroje tebūna prasmingas ir įkvepiantis, belaukiant, kol atsi...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Vietoj namų šurmulio – linksmybės restorane10
Klaipėdoje keičiasi švenčių tradicijos – vis daugiau žmonių Kūčių vakarienės patiekalus užsisako iš mėgstamų kavinių, o Kalėdas ir Naujuosius mieliau švenčia restoranuose. Tuomet nereikia rūpintis svečių priėmimu,...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...