Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatai linki Lietuvai atsigręžti į jūrą

  • Teksto dydis:

Rugsėjo 11-ąją, prof. Kazio Pakšto mirties metinių dieną, Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta jo vardo premija buvo įteikta dviem jos nominantams.

Premijai šiemet buvo pateikti šeši darbai – keturi magistro baigiamieji darbai ir dvi mokslinės publikacijos. Juos teikė tiek patys tyrėjai, tiek jų akademinės institucijos, darbai buvo parengti Klaipėdos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose.

Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatais buvo pripažinti du jaunieji mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Agnė Gintalaitė už magistro baigiamąjį darbą „Tarp globalių tendencijų ir kultūrinio specifiškumo: Fuerteventūros lietuvių gyvenimo būdo migrantų tapatybė“ ir Klaipėdos universiteto doktorantas Valentinas Kulevičius už straipsnį „(Be)ieškant alternatyvų vokiečių dominavimui: jūrinės praeities konstravimas latvių ir lietuvių nacionalinėse istoriografijose“, publikuotą leidinyje „Journal of the Institute of Latvian History“.

A. Mažūno nuotr.

Kaip pabrėžė vertinimo komisijos pirmininkas prof. dr. Vasilijus Safronovas, nutarta premijuoti du, o ne vieną darbą, nes po komisijos narių balsavimo jų reitingas buvo beveik vienodas – skyrėsi nepilna dešimtąja dalimi. Komisijos nuomone, šie darbai geriausiai atliepė premijos nuostatose įvardytą pagrindinį temos kriterijų – atskleisti Lietuvos visuomenės santykį su jūra.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. A. Mažūno nuotr.

Vytauto Didžiojo universitete parengtas A. Gintalaitės darbas mums primena po Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ plačiai aktualizuotą Kazio Pakšto pasitraukimo į nutolusią nuo Lietuvos jūrinę salą ir naujo gyvenimo joje idėją, – sakė profesorius. – Šis darbas nagrinėja lietuvių migrantų gyvenimo būdą ir tapatybę kitoje egzotiškoje vietoje prie Afrikos krantų – Ispanijos Kanaruose. Turėdami galvoje, kad tai magistro baigiamasis darbas, labai pozityviai įvertinome autorės užmojį, specifinės bendruomenės pasirinkimą ir darbo mokslinę kokybę.

A. Mažūno nuotr.

Kalbėdamas apie kitą premijos laureatą, profesorius pažymėjo, kad Latvijos istorijos instituto žurnale anglų kalba publikuotas V. Kulevičiaus mokslinis straipsnis, parengtas Klaipėdos universitete, įdomus tuo, kad bene taikliausiai iš visų pateiktų kalba apie vieną pagrindinių Kazio Pakšto darbų ir jo veiklos gijų – jūrinę vaizduotę ir jos puoselėjimą. Šis straipsnis lygina lietuvių ir latvių XIX a. antrosios pusės–XX a. pirmosios pusės istoriografijas, analizuoja istorikų vienų iš kitų pasiskolintus, perkurtus ir adaptuotus tautų jūrinės praeities motyvus, aiškinasi, kiek supratimas apie jų genezę ir kilmę koreguoja mūsų dabartinį įsivaizdavimą apie lietuvių ir latvių santykį su jūra.

Nors premiją teko skaidyti, tačiau prof. dr. V. Safronovas įsitikinęs, kad tuo ji šiemet pasiekė tikslą dvigubai, išskirdama ne vieną, bet kelias temas, susijusias su Kazio Pakšto idėjiniu palikimu.

A. Mažūno nuotr.

Pirmosios profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatė A. Gintalaitė pasakojo, kodėl ji ėmėsi šios temos: „Aš atsiradau vienoje saloje netoli Afrikos, lietuvių bendruomenėje. Man pasidarė labai įdomu, kodėl žmonės kuria savo namus kažkur taip toli. Todėl nusprendžiau tai patyrinėti ir suprasti, kaip tai siejasi su jų tapatybės savikūra. Supratau, kad viso šito reiškinio pagrindinis veikėjas yra jūra. Palinkėčiau Lietuvai atkreipti dėmesį, kiek lietuviams yra svarbi jūra. Mes turime be galo daug dėmesio skirti jūros sveikatai, ekologinėms problemoms. Turime pamatyti, kiek ji yra svarbi lietuviui“.

Kitas premijos laureatas – V. Kulevičius – sakė, kad Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, linki vertinti tai, kas jau yra pasiekta, ir sėkmingai realizuoti potencialą, kurio turime tikrai daug.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teikia premijos laureato diplomą Vytautui Kulevičiui. A. Mažūno nuotr.

Premijai taip pat buvo pateikti trijų universitetų magistrantų baigiamieji darbai: Lauryno Urbiko iš Klaipėdos universiteto magistro baigiamasis darbas „Vandens turizmo plėtros geografija Kuršių marių pakrančių regione: nuo retrospektyvos iki strateginio planavimo“, Mindaugo Lino Strakšio iš Vilniaus universiteto – „Lietuvos politinis laukas centras-periferija aspektu (prezidento rinkimų pavyzdžiu)“ ir Uršulės Padagienės iš Vytauto Didžiojo universiteto – „Jūrininkų subkultūra Klaipėdoje XX a. 7–9 dešimt.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rita

Rita portretas
Šaunuoliai, didžiausia pagarba

Nu va

Nu va portretas
pasirodo mes net jaunų mokslininkų turim. Kuo didžiausios sėkmės.. P.S.Tikiuosi jiems ginantis mokslinius darbus nereikėjo pagarbint patriarcho ar pasakyt kieno Krymas? :D)
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį
    „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį

    Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...

    2
  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
    Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį

    Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...

    1
  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
Daugiau straipsnių