- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasario 24-ąją, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kretingos rajono savivaldybė patvirtino klausimų tarp vietinių sukėlusį Etikos komisijos narių sąrašą. Jame figūruoja ir Rusijos Federacijos pilietybę turinti Darbėnų gyventoja Jūratė Sofija Laučiūtė.
Atstovavo konservatoriams
Moteris anksčiau yra buvusi Kretingos tarybos narė, tačiau Etikos komisijoje atstovauja Darbėnų bendruomenei.
J.S.Laučiūtė gimė 1942 m. Darbėnuose, ji yra kalbininkė, baltistė, humanitarinių mokslų daktarė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje viešinamoje biografijoje pažymėta, kad ji yra Rusijos pilietė.
Ją anksčiau į Kretingos rajono tarybą rinkimuose kandidate kėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Kretingos vicemeras Dangiras Samalius, taip pat Etikos komisijos narys, išgirdęs klausimą apie kolegės pilietybę, patikino, kad matė kolegę dažnokai skaitančią rusiškus straipsnius.
"Buvusioje taryboje ji šalia sėdėjo, mačiau, ką ten skaitė. Ar tik nėra taip, kad kažkokių lėšų gauna? Gal gauna pajamų iš Rusijos? Nežinau tikslios informacijos, bet ji dažnokai važiuodavo į Rusiją", – pečiais gūžčiojo politikas.
D.Samalius iškart pirštu bedė į Kretingos merą Antaną Kalnių, esą tai jo siūlyta kandidatė į Etikos komisijos narius.
"Mes čia daug triukšmo nekėlėme. Bet komisija patvirtinta kaip tik vasario 24 d. Aš taip galvoju, gal ji iš Rusijos našlės išmoką gauna? Nežinau, ar taip yra. Nemanau, kad Rusijos pilietybę turintis asmuo turėtų užimti tokias pareigas", – svarstė politikas.
Kas jau kas, o konservatoriai tai patikrinti savus moka.
Lojalumu neabejojo
Jei konservatorius atvirai suabejojo savo kolegės lojalumu Lietuvai, tai A.Kalnius buvo visiškai ramus dėl šios Etikos komisijos narės.
"Kiek aš žinau, ji yra lietuvė, Kretingos rajono gyventoja ir Lietuvos pilietė. Kiek suprantu, čia kalbama apie dvigubą pilietybę. Aš jos pačios nesu klausęs. Bet šis žmogus yra buvęs tarybos nare ir ne vienerius metus, priklausė konservatorių partijai. Kas jau kas, o konservatoriai tai patikrinti savus moka", – pastebėjo meras.
A.Kalnius suabejojusiems kretingiškiams iškėlė klausimą: kuo galima būtų kaltinti žmogų, kuris turi dvigubą pilietybę?
"Mes su J.S.Laučiūte esame dirbę. Mačiau kompetenciją, jos racionalų mąstymą. O iš bendruomenės girdėjome tik gerus atsiliepimus. Neturiu nė vieno blogo žodžio. Klausimas, ar ji gali tinkamai atlikti savo pareigas? Manau, jei visi tarybos nariai būtų tokie, kaip ji, Kretingoje įsivyrautų Vatikano ramybė", – patikino A.Kalnius.
Ryšiai: byrant Sovietų Sąjungai, J.S.Laučiūtė sugebėjo daryti įtaką tuometės Rusijos politikams ir net sulaukė E.Ševardnadzės skambučio. Asmeninio archyvo nuotr.
Pasisakė apie gėjus
Socialiniame tinkle "Facebook" paskaičius J.S.Laučiūtės viešintas nuomones, akivaizdu, kad dėl Ukrainos užpuolimo vyrauja labai aiški pozicija Rusijos atžvilgiu. Moteris aktyviai dalijasi įžvalgomis, reiškia palaikymą Ukrainai.
Tačiau vienas Darbėnų bendruomenės narės sakinys gali sukelti tam tikrų minčių.
"Kokia laimė, kad Ukrainos dar nepasiekė gėjiškosios Vakarų "vertybės", vyrai daro tai, ką privalo daryti vyrai: gina savo moteris, savo vaikus, savo šeimas. O visa tai ir yra Valstybė", – rašo J.S.Laučiūtė.
Ar kritiškas požiūris į Vakarus nesutrukdys naujajai etikos sargei Kretingoje tinkamai vertinti galinčias kilti situacijas?
"Apie jos pažiūras reikėtų klausti jos. Bet mes visi turime savo vidines pažiūras. Manau, jei būtume vienodi, vienodai žvelgtume tik į kairę ar tik į dešinę, mes vienas kitam nebūtume įdomūs. Kuo labiau skirtingi esame, tuo labiau vienas kitam esame reikalingi. Man niekada neužkliuvo jos pažiūros. Nė mažiausios dėmelės", – patikino A.Kalnius.
Skiria rusus ir putinizmą
Pati J.S.Laučiūtė tikino nematanti jokios bėdos dėl dvigubos pilietybės.
"Aš 1966 metais įstojau neakivaizdžiai studijuoti aspirantūros tuometiniame Leningrado universitete. Po metų perėjau į stacionarą. Universitete sutikau profesorių ir ištekėjau. Byrant sovietinėms respublikoms, automatiškai visiems, tuo metu gyvenusiems Leningrade, buvo suteikiama Rusijos pilietybė. Aš taip ir likau su dviguba pilietybe", – paaiškino J.S.Laučiūtė.
Moteris pasakojo, kad iki šiol palaiko santykius su mokslo bičiuliais, susirašinėja su Rusijos šviesuomene, mokslo žmonėmis, kultūros veikėjais.
"Aš skiriu Rusiją nuo putinizmo. Ir Rusiją gerbiu bei myliu. Aš ten sutikau daugybę šviesių žmonių. Kultūros žmonės putinizmą kritikuoja dar aršiau, nei užsienio apžvalgininkai", – kalbėjo moteris.
Aš skiriu Rusiją nuo putinizmo.
Į klausimą dėl išsakytos nuomonės apie Vakarų vertybes, J.S.Laučiūtė patikslino, ką norėjo pasakyti.
"Aš pasiklausau, ką kalba Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ar Nyderlandų premjeras Markas Rutte. Susidarau įspūdį, kad jie viską tikisi išspręsti žodžiais. Pajuokavau, kad čia jų moteriškoji prigimties dalis neskatina imtis ginklų ar rimtesnių žingsnių", – patikino J.S.Laučiūtė.
Jei tektų nagrinėti seksualines mažumas liečiantį klausimą, J.S.Laučiūtė patikino būsianti objektyvi.
Dėl pilietybės – problemos
Paklausta, ar svarstė atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, J.S.Laučiūtė tikino, kad susidūrė su didžiuliais vargais.
"Žinoma, kad svarsčiau, o dar šiuo metu, kai vyksta karas. Tačiau pasidomėjus paaiškėjo, kad tai ypač sunkus reikalas. Norint atsisakyti pilietybės, reikia įrodyti, kad nesi skolingas jokių mokesčių šiai šaliai. Aš ir nesu, bet įrodyti yra sunku. Tai praktiškai neįmanoma, reikia gauti daugybę formalių valstybinių įstaigų atsakymų", – neslėpė J.S.Laučiūtė
Išgirdusi klausimą, ar gauna kokių nors išmokų iš Rusijos Federacijos, J.S.Laučiūtė net nustebo.
"Visiška nesąmonė. Mano vyras buvo Rusijos pilietis. Kai tapau našle, man buvo paaiškinta, kad vyras buvo Rusijos pilietis ir Rusijai mokėjo mokesčius. Tad man niekas ir nepriklauso, jokia našlės pensija. Norėjau išsiaiškinti, ar Lietuva už amerikietį vyrą mokėtų našlės pensiją, bet nepavyko", – teigė J.S.Laučiūtė.
Honorarų už išleistas knygas ar publikacijas Rusijoje moteris taip pat negauna ir negavo.
Antanas Kalnius. V. Petriko nuotr.
Laimėjo simpatijų Lietuvai
J.S.Laučiūtė prisiminė sovietinės imperijos žlugimo laikus ir įsimintinus įvykius jos gyvenime.
"Sąjūdžio laikais buvo sudėtingas metas. Buvo kilę neramumai Vilniaus krašte, lenkai buvo pradėję kalbas apie autonomiją. Naujai išrinkti Aukščiausiosios Tarybos nariai net buvo pasiskirstę rajonus ir vyko į susitikimus su Vilniaus krašto rusakalbiais ir lenkais. Buvau pakviesta dalyvauti, nes man pavykdavo susikalbėti su rusakalbiais nuoširdžiai. Sulaukiau ir aštrių klausimų", – prisiminimais dalijosi moteris.
Savo veikla tuomečiame Leningrade būtent J.S.Laučiūtė sugebėjo laimėti daug Rusijos deputatų simpatijų Lietuvos atžvilgiu.
"Tuo metu vadovavau Lietuvių kultūros draugijai Leningrade. Buvome parengę tęstinį projektą "Rusai – Lietuvoje, lietuviai – Rusijoje", kuris ir padėjo laimėti simpatijų Lietuvos atžvilgiu. Tai švelnino aštrėjančią situaciją. Aš net buvau pakvietusi Rusijos deputatus į Lietuvą, į konferenciją", – prisiminė moteris.
Darbėniškė pripažino, kad vadinamosios minkštosios diplomatijos vaisiai tuo metu buvo kur kas galingesni nei aštrūs Lietuvos politikų pareiškimai.
E.Ševardnadzės kvietimas
J.S.Laučiūtė prisiminė kuriozą, nutikusį susitikimo su tuomečiu Sovietų Sąjungos ir Gruzijos politiniu veikėju Eduardu Ševardnadze.
"Aš sugebėjau jam padaryti tokį įspūdį, kad jis mane lydėjo ne tik iki kabineto durų, bet ir toliau per visą prieškambarį, kur stovėjo krūva jo padėjėjų. Pokalbis buvo labai įdomus. Jis tuo metu jau nebebuvo TSRS užsienio reikalų ministras, tačiau buvo vienas tų sovietinių veikėjų, kurie buvo įpareigoti bendrauti su Baltijos šalimis. Jis buvo delegacijos, kuri turėjo vesti derybas su Lietuva, vadovas", – prisiminė J.S.Laučiūtė
Moteris per savo ryšius Leningrade sugebėjo susitarti dėl audiencijos pas E.Ševardnadzę.
"Jis buvo ką tik atsistatydinęs iš TSRS užsienio reikalų ministro pareigų ir aš iš karto pagalvojau, kad su juo tikrai reikia susipažinti. Nedažnai sovietmečiu ministrai palikdavo pareigas. Tai buvo įvykis", – akcentavo J.S.Laučiūtė.
E.Ševardnadzė iš SSRS užsienio reikalų ministro pareigų atsistatydino 1990 m. gruodį, protestuodamas vėliau išėjo iš Sovietų Sąjungos komunistų partijos.
"Mano bičiuliai suorganizavo susitikimą su juo. Prieš išvykdama užsukau pokalbio su Vytautu Landsbergiu, klausiau, gal reikia ko nors paklausti. Profesorius klausimų neturėjo, bet Romualdas Ozolas, kuris buvo tuo metu ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas, klausimą E.Ševardnadzei turėjo. Visos kitos delegacijos jau buvo susitikusios su Baltijos šalimis, tik Lietuva tokio susitikimo dar nebuvo sulaukusi", – pasakojo J.S.Laučiūtė.
Darbėniškė tokį klausimą ir išpyškino E.Ševardnadzei, paklausė, kodėl delsia.
"O jis ėmė aiškinti, kad prieš tokius susitikimus, ypatingai ruošiasi. Jis pripažino, kad išstudijuoja šalies istoriją, kultūrą, veikėjus, jų biografijas ir tik tuomet kalbasi. Tuo metu jis mane pastatė į keblią padėtį, paklausė, ar sutikčiau vertėjauti derybų metu. Pagalvojau, kad tai protokolo reikalas ir vertėjų pavardės derinamos aukščiausiu lygiu", – tikino Kretingos rajono gyventoja.
Sulaukė skambučio
J.S.Laučiūtė E.Ševardnadzei net įteikė lietuvišką suvenyrą.
"Atsisveikinant jis ištarė tą banalią frazę: "Kai kitą kartą būsite Maskvoje, būtinai paskambinkite ir užeikite." Man atrodė, kad tai yra formalus pasakymas. Bet tą akimirką man mintyse prabėgo vaizdinys – įsivaizduokime, kad aš atvažiuoju į Maskvą ir tikrai skambinu E.Ševardnadzei ir sakau "dobrij den" (liet. laba diena – A.A.). Pradėjau juoktis nuo tokios minties. O jis labai sutriko. Žiūri į mane ir klausia, ar jis ką nors pasakė ne taip", – kuriozinę situaciją prisiminė moteris.
J.S.Laučiūtė E.Ševardnadzei ir papasakojo, kaip ji mintyse įsivaizdavo, kad skambina jam ir sako, esą jau yra pasiruošusi užsukti kavos.
"Žinoma, neįmanomi tokie susitikimai su aukšto rango politikais. Bet jis pasiklausė ir taip pat ėmė nuoširdžiai juoktis. Belydėdamas jis paaiškino, kokiu telefonu su juo tikrai galėčiau susisiekti. Net kelis kartus pats paskambino ir smagiai juokdamasis klausė, ar mes jau susitinkame puodelio kavos ir kada tai įvyks. Dar vieno skambučio sulaukiau tada, kai jis paliko Maskvą ir išvažiavo į Gruziją. Tada mane jau kvietė atvykti į Gruziją", – pasakojo J.S.Laučiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Projektas „Pažink save“ drąsino uostamiesčio jaunimą ir skatino tapti aktyviais visuomenės nariais
Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro padalinys Atviras jaunimo centras šiemet vykdė projektą „Pažink save“, kurio tikslas – sukurti jaunimui draugiškų nemokamų paslaugų tinklą, padedantį jaunuoliams pažinti sav...
-
Nuo kitų metų Klaipėdoje įsigalios turisto mokestis1
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Klaipėdoje apsistoję svečiai privalės sumokėti turisto rinkliavos mokestį – 1 eurą už nakvynę. ...
-
Vaistinėse – ir kitos paslaugos
Dar ne visi žino, jog kai kuriose vaistinėse žmonės gali pasidaryti nemokamų tyrimų, taip pat gali pasiskiepyti nuo gripo ir kitų ligų. ...
-
Debreceno gatvėje įrengiama automobilių aikštelė
Debreceno gatvėje sparčiai vyksta automobilių aikštelės įrengimo darbai. Prie Bendruomenės namų (Debreceno g. 48) kasdien matyti technika, dirbantys žmonės. Darbai šiemet tęsis, kol lauke bus tam tinkamos oro sąlygos, o projektą planu...
-
Kalėdinis atvirukas – ne tik atminimui
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje atverta spalį anapilin iškeliavusios scenografės Sofijos Kanaverskytės kalėdinių atvirukų paroda. Įsigiję norimą atviruką už auką klaipėdiečiai ne tik pagerbė menininkės atminimą, bet i...
-
Kiemuose – negyvi paukščiai: kažkas gyvūnams kenkia tyčia?1
Nidos gatvės ir Baltijos prospekto kiemuose apstu negyvų paukščių. Žmonės įtaria, kad jie buvo nunuodyti specialiais nuodais, užpiltais ant duonos ar kitokio maisto. Šie nuodai esą buvo skirti ne paukščiams, o keturkojams –...
-
Apsiginti nuo vagių – įspėjimu4
Klaipėdietis sugalvojo šmaikštų būdą apsiginti nuo ilgapirščių – už automobilio stiklo priklijavo lapą su įspėjimu angliškai „nothing expensive inside“ (liet. „nieko brangaus viduje“). &Scaron...
-
Narkomanų priebėga – prie pėsčiųjų tako1
Narkomanai įsirengė dar vieną patogią jiems vartoti kvaišalus vietą. Ją kasdien mato Debreceno gatvės pėsčiųjų taku vaikštinėjantys žmonės, taip pat ir vaikai. ...
-
Žvejybos uosto mikrorajone gatvės ir kiemai aptemo dėl gedimo
Klaipėdiečiai, gyvenantys Žvejybos uosto mikrorajone, pirmadienio rytą sutiko visiškoje tamsoje. Minijos ir šalia esančiose gatvėse bei kiemuose neveikė gatvių apšvietimas. ...
-
Šie įrenginiai gelbsti gyvybes ir turtą: kodėl dalyje būstų jų vis dar nėra?
Nors Lietuvos gyventojai teisiškai buvo įpareigoti dūmų detektorius sumontuoti gyvenamosiose patalpose dar prieš šešerius metus, dalyje būstų jų vis dar nėra. Todėl ugniagesiai kasmet organizuoja prevencines akcijas, primind...