Pastatytuose angaruose bus laikomi navigaciniai plūdurai, teršalams surinkti naudojami bonai, narų įranga, o žvejų uostelyje bus laikomi direkcijos laivai bei kateriai.

Prie šių krantinių bus švartuojami locmanų kateriai, hidrografinis laivas "Lotas", narų botai.

Tai reiškia, jog skubėdami į gelbėjimo operacijas, uostininkai nesidairys, ar drumsčia už tvoros įsikūrusių gyventojų ramybę ar ne.

Statytojai nors ir yra numatę sklypą aptverti tvorele, o pastatui rinktis tik kokybiškas, garsą izoliuojančias medžiagas, tačiau kažin ar tai visiškai išspręs triukšmo problemas.

"Mano galva, šalia uosto tvoros neturėtų būti leidžiama gyvenamoji statyba. Juk turime pavyzdžių, jog konfliktuose su gyventojais dažniau tenka aiškintis uostininkams nei savivaldybei, kuri išduoda leidimus gyvenamajai statybai", – pastebėjo A.Drungilas.

Jis prognozavo, kad pasijutę prastai gyventojai, tikėtina, nesikreips į teismus dėl statytojų nutylėtos informacijos, o keiksnos kaimyną.

"Blogis būsime mes. Juk, pavyzdžiui, Vitės kvartale dar sovietmečiu buvo suprojektuoti daugiabučiai. Aišku, jog uoste vyksta krova, kyla triukšmas, vėjas neša kvapus. Tačiau taip susiklostė istoriškai ir ką čia kaltinsi, nebent sovietinę urbanistiką. Bet kai šiais laikais šios urbanistinės tradicijos yra tęsiamos, nėra gerai. Aš manau, jog uostas su miestu, sprendžiant urbanistinius klausimus, turėtų daugiau bendradarbiauti. Įdomu tai, kad uoste dirbančios kompanijos privalo derintis prie savivaldybės, o štai ji prie uosto – ne. Bet juk tiek savivaldybė, tiek mes nesame žmonių priešai", – tikino A.Drungilas.

Apsiginkluos sutartimis?

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius neslėpė, jog didelio konflikto neįžvelgia.

"Aš nematau problemos, esu vaikystėje leidęs laiką šiame rajone. Nieko ten baisaus. Tiesa, verslininkai šiais laikais taip pat gudrūs, sudarydami sandorius sutartyse įrašo, jog pirkėjai ateityje neturės pretenzijų. O kas bus, kai kiekvienas ims skųsis dėl to, kad tikėjosi gyventi vienaip, o išėjo kitaip? Negi uostą iškelsime?" – kalbėjo G.Pocius.

Tame, kad šio sklypo paskirtis iš komercinės ir pramogų buvo pakeista į gyvenamąją, G.Pocius nieko blogo neįžvelgia.

"Neatsirado norinčiųjų statyti parduotuvės, statys kotedžus", – teigė G.Pocius.