- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netekus Baltarusijos tranzito krovinių Lietuvoje rengiama studija, kurios tikslas suaktyvinti keleivių judėjimą tiek geležinkeliais, tiek per Klaipėdos uostą.
Autobusų ir traukinių konkurencija
Lietuvos tolimojo susisiekimo studijos tikslas yra išanalizuoti keleivių judėjimą autobusais, geležinkeliais ir vandens transportu. Į studijos rengimo procesą įsitraukė jos užsakovė Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija ir netgi savivaldybių administracijos, kad matytųsi bendras vaizdas apie viešą keleivių judėjimą.
Vienas iš studijos rengimo tikslų yra ir išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje vyksta skirtingų transporto maršrutų dubliavimas. Dėl to valstybė patiria ir nuostolių, nes vietiniai maršrutai, kurie nepadengia kaštų, yra dotuojami. Jei ir traukiniai, ir autobusai veža tais pačiais maršrutais vieni iš kitų nuviliodami keleivius, abu dirba nuostolingai, todėl abiejų verslą tenka remti.
Tolimojo susisiekimo sistema nėra dotuojama, tačiau ji vos išgyvena. Žmonės stengiasi nevažiuoti tolimojo susisiekimo autobusais. Tam yra kelios priežastys. Mažesnių miestų parkų autobusai yra seni, taršūs, dažnai genda. Kita priežastis ir ta, kad tarpmiestiniai autobusai stoja kiekvienoje stotelėje, kad surinktų visus keleivius. Jų kelionės laikas yra pernelyg ilgas, todėl keleiviai atsisako leistis į keliones tolimųjų reisų autobusais ilgesnį atstumą.
Bus siekiama išsiaiškinti, kaip tolimojo reiso autobusai savo grafikus galėtų derinti su geležinkelio maršrutais, grafikais. Po to, kai geležinkeliai nuo šių metų neteko didelės dalies krovinių, Lietuvos transporto sistemos vadovybės pozicija yra tokia, kad būtina surasti būdų, kaip jiems išgyventi.
Keleivinį geležinkelių transportą susisiekimo sistema Lietuvoje pristato kaip itin pažangų. Lietuvoje yra nupirkti nauji nedideli keleiviniai traukiniai, 2021 m. įsigyta bilietų pardavimo sistema, nuo šių metų veikia keleivių vežimo operatyvinio valdymo sistema.
Iš jūrų kelto į traukinį
Atliekant Lietuvos tolimojo susisiekimo studiją siekiama išsiaiškinti ir tai, kaip keleivių vežimas tiek tolimojo maršruto autobusais, tiek geležinkeliais dera su oro uostų lėktuvų grafikais, Klaipėdos jūrų uosto keleivių terminalo laivų atplaukimo laiku.
Iškelta idėja, kad iš laivo išlipę keleiviai galėtų sėsti į maršrutinį traukinį ar autobusą ir judėti į Kauną, Vilnių, kitus miestus. Lietuvoje tokia sistema neįdiegta, bet daugelyje Vakarų Europos regionų, ypač prie didesnių miestų, ji veikia.
Vizija: traukiniais keleiviai galėtų važiuoti ir į Centrinio Klaipėdos terminalo prieplauką šalia kurios yra geležinkelio bėgiai. V. Matučio nuotr.
Yra idėjų keleivinius geležinkelio maršrutus atvesti ir iki naujosios „Smiltynės perkėlos“. Tai padaryti nebūtų sudėtinga, nes šalia yra į uostą vedančios geležinkelio linijos. Reikėtų tiek prie Centrinio Klaipėdos terminalo, kur atplaukia ir jūrų keltai, tiek prie naujosios „Smiltynės perkėlos“ įrengti nedideles geležinkelio stoteles.
Svarstoma netgi apie tai, kad geležinkelių ir „Smiltynės perkėlos“ sistemoje galėtų veikti netgi vieno bilieto sistema. Žmonėms tai būtų patogu, nes atvykę geležinkeliu į perkėlą be jokio papildomo rūpesčio galėtų iš karto sėsti į keltą ir plaukti į Smiltynę. Idealu būtų, jei ir Smiltynėje pagal tą pačią vieno bilieto sistemą lauktų autobusas, kuris nuvežtų, tarkim į Nidą. Taip galėtų išsipildyti svajonė į Kuršių neriją įleisti kuo mažiau taršaus transporto.
Šiuo metu ypač svarbu, kad būtų gerinama, daugiau patrauklumo įgytų Lietuvos transporto sistema, kuri dėl geopolitinių įvykių per 2022 metus, kurie dar nesibaigė, ypač smarkiai sumenko.
Keleiviams – krovininė logistika
Lietuvos tolimojo susisiekimo studijoje numatoma išsamiai analizuoti šalies transporto sistemos sąveika su jūrų transportu.
Numatoma apklausti ne tik „Smiltynės perkėlos“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, bet ir privačių laivybos kompanijų atstovus.
Kokias nors naujoves įgyvendinti lengviausia būtų su „Smiltynės perkėla“, nes tiek ji, tiek geležinkeliai yra tos pačios Susisiekimo ministerijos pavaldumo dalis.
Labai įdomių įvairaus keleivinio transporto sąveikos variantų galėtų būti ir tarp valstybės bei privataus transporto, o taip pat tarp atskirų privataus transporto dalių.
Tokia logistika, kai paslauga pereina iš vienos transporto priemonės į kitą jau seniai veikia krovinių gabenimo srityje. Keleivių pervežimo srityje, kai persėdama iš vienos visuomeninės transporto priemonės į kitą, ji dar neįprasta.
Planuojama, kad rengiant Lietuvos tolimojo susisiekimo studiją bus pateikti ne mažiau kaip 4 nauji ateities keleivių pervežimo scenarijai. Ketinama numatyti ir konkrečius maršrutus, kur būtų taikoma vieno bilieto sistema jungiant skirtingas transporto priemones. Tikėtina, kad bent vienas kombinuotas transporto maršrutas bus susietas su Klaipėdos uostu.
Tikėtina, kad ši studija nebus tik pinigų išplovimas, kaip dažnai sus studijomis būna Lietuvoje? Šiuo metu ypač svarbu, kad būtų gerinama, daugiau patrauklumo įgytų Lietuvos transporto sistema, kuri dėl geopolitinių įvykių per 2022 metus, kurie dar nesibaigė, ypač smarkiai sumenko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Geriate vandenį iš gręžinio ar šulinio? Sužinokite, ar jis tinkamas vartoti2
Gyventojai, vartojantys vandenį iš šulinių bei kitų savarankiškai naudojamų vandens rezervuarų, kviečiami greitai ir paprastai sužinoti, kokios kokybės vandenį geria kasdien. Tarp visų „Klaipėdos vandens“ teikiamų e...
-
Kviečia kartu išlydėti „The Tall Ships Races“ burlaivius1
Starto uostu pirmą kartą istorijoje tapusi Klaipėda, jau šiandien išlydės „The Tall Ships Races“ burlaivius. ...
-
Pirmadienį vairuotojų laukia košmaras – uždaroma Rimkų pervaža14
Nuo rytojaus, 9 val., remontui uždaroma Rimkų geležinkelio stoties pervaža. Dėl to galima drąsia prognozuoti, kad į uostamiestį vedančiuose keliuose nusidrieks automobilių spūstys. ...
-
Vietoj sporto komplekso Klaipėdoje už 20 mln. eurų iškils ledo arena73
Klaipėdoje vietoj sporto komplekso ruošiamasi statyti ledo areną. Skaičiuojama, kad jos statyba kainuos apie 20 mln. eurų. ...
-
Gelbėtojų darbo iššūkiai: merginų dėmesys, romantika ir patarimai poilsiautojams
Ilgamečio Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko sūnus Kajus Pirožnikas seka tėčio pėdomis. Vos sulaukęs šešiolikos, jis įveikė fizinės ištvermės ir psichologinius testus, nuplaukė pusę kilometro į jūrą ir parplaukė atg...
-
Trečioji „The Tall Ships Races“ diena: laivų lankymas, koncertai ir pasirengimas lenktynių startui3
Klaipėda pradeda trečiąją „The Tall Ships Races“ dieną, kurioje – burlaivių lankymas, pažintys su įgulomis, „Saulės kliošo“ ir grupės „BA“ koncertai bei pasirengimas lenktynių startui. Birželio 30-...
-
Dangės krantinę nušvietė ypatingos žvaigždės
Klaipėdoje šį savaitgalį vyksta daugybė renginių. Savo turiniu ir kokybe Jūros šventei juos bus sunku aplenkti. Vienas unikalių, visą dieną sutraukiančių būrį žiūrovų, yra Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis &b...
-
Klaipėdoje pasieniečiai mini profesinę šventę1
Šeštadienį minima Pasieniečių diena. Daugiau kaip pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų, tarnautojų ir darbuotojų birželio 29-ąją mini profesinę šventę. Pagrindiniai jos renginiai &scaron...
-
Klaipėdiečius džiugina istoriniai „The Tall Ships Races“ burlaiviai1
Birželio 27-30 dienomis Klaipėdoje vieši istoriniai „The Tall Ships Races“ burlaiviai. ...
-
Uostamiestį sveikino „The Tall Ships Races“ burlaivių įgulos2
Antrąją „The Tall Ships Races“ dieną burlaivių įgulos aktyviai dalyvavo sportinėse rungtyse, varžėsi ir džiaugėsi ne tik puikiu oru, bet ir Baltijos pajūriu. Vakare 800 regatos dalyvių užliejo uostamiesčio centrines gatves. ...