Gargždų kultūros centre jau kelerius metus tarp darbuotojų tvyrojęs slogutis pasiekė apogėjų – net kelios darbuotojos tėškė pareiškimus centro vadovei ant stalo ir išėjo iš darbo, nors iki svarbių miesto gimtadienio renginių liko mažiau nei mėnuo.

Išėjo jau 22 darbuotojai

Kalbinti buvę šio centro darbuotojai dienraščiui tvirtino, kad darbo sąlygos šioje įstaigoje yra sudėtingos, nes kolektyvas iš vidaus yra tąsomas intrigų ir simpatijų–antipatijų peripetijų.

Kurį laiką nutylėta situacija išsiveržė į viešumą, kai trys jaunos specialistės balandžio viduryje pareiškė išeinančios iš darbo.

"Buvo visiškas nesusikalbėjimas su darbdaviu. Tad supratau, kad nebėra prasmės toliau daužyti galva sieną ir kažką aiškinti ar įrodinėti", – kalbėjo viena pareiškimą parašiusiųjų.

Kita šią kultūros įstaigą palikusių merginų yra profesionali režisierė, teatro magistrė, turinti dvylikos metų darbo patirtį, trečia – režisūros ir lietuvių filologijos bakalaurė, literatūrologijos magistrė, 10 metų vedanti ir organizuojanti renginius.

Trys merginos Gargžduose ištvėrė vos pusmetį ir pasuko kitais keliais. Buvę darbuotojai suskaičiavo, kad Gargždų kultūros centrą per kelerius metus paliko net 22 specialistai.

Kas veja jaunus, iniciatyvius žmones iš, atrodo, perspektyvios darbo vietos? Vieni tvirtino, kad to priežastis dviejų šio centro vadovių vienvaldystė, kiti gi aiškino, kad apskritai prasta situacija rajono kultūriniame gyvenime.

Pasigedo vadybos

"Nėra čia noro žmonėms pasiūlyti ką nors naujo, senesni darbuotojai iš tiesų vadovaujasi "štampais" ir jiems patiems jau net neįdomu dirbti čia. Naujovių nepasiūlysi, niekaip negalėjau įrodyti, jog vieni ar kiti atlikėjai verti, kad gargždiškiai juos pamatytų. Užtenka vieno prasto komentaro, ir visa iniciatyva yra nubraukiama", – pasakojo jauna specialistė.

Kita šio centro darbuotoja paaiškino, kieno komentaras, replika ar pastaba dažniausiai yra lemiama.

"Viskas priklauso nuo to, ką pasakys rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas ar jo pavaduotoja. Jie lyg ir turėtų kontroliuoti centro veiklą, net galėtų paskirti auditą, pasiaiškinti, kas gerai ir kas blogai šioje įstaigoje. Tačiau realiai darbuotojai neturi kam pasiskųsti. O didžiausia problema – centre trūksta stiprios vadybos", – tikino darbuotoja.

"Trepsiukų" centras?

Panašu, kad rajono kultūriniame gyvenime įsivyravęs savotiškas sąstingis yra apkartęs ir įkyrėjęs jaunos kartos atstovams. Atsirado manančiųjų, kad rajono kultūros centras virsta "šokėjėlių" būrelių centru.

"Manyčiau, šią įstaigą jauni specialistai palieka dėl to, kad jie neturi šansų praeiti pro senbuvių filtrą. Centro vadovė anksčiau yra turėjusi savo šokių būrelį. Aš esu girdėjęs, kad kiti kultūros darbuotojai Gargždų kultūros centrą pašiepiamai vadina šokių meka. Didžiausias dėmesys skiriamas vaikų šokiams, o tarpdisciplininiai, audiovizualiniai menai nelaikomi vertais dėmesio", – pasakojo kitas šį centrą palikęs jaunuolis Gediminas Rudys.

Vaikinas pastebėjo, kad jaunimas mieliau renkasi Gargždų jaunimo centre, kuriame iš karto jaučiama ugdymo laisvė.

"O Gargždų kultūros centras, turėdamas tokį pastatą ir tiek lėšų, nieko panašaus negali jaunimui suteikti. Aš išėjau todėl, jog pavargau aiškinti ir įrodinėti, kad mano idėjos būtų reikalingos. Šis kultūros centras nėra kūrybiška erdvė", – pastebėjo metus Gargžduose dirbęs G.Rudys.