- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūrose kuriamos naujos technologijos, pavyzdžiui, vėjo jėgainės, ne visada yra gėris ir ne visi tai sutinka draugiškai.
Siūlo ieškoti kompromiso
Viena grupių, kuri labiausiai priešinasi vėjo jėgainių žygiui į jūras, yra žvejai. Jie sugebėjo netgi įtikinti Europos Parlamentą, kad jame būtų analizuojama situacija dėl į žvejybos plotus vis labiau besiskverbiančių vėjo jėgainių parkų.
Europos Parlamentas įspėjo apie galimą neigiamą naujų vėjo jėgainių parkų poveikį žvejybai Europos Sąjungos vandenyse. Jis paragino prieš statant vėjo jėgainių parkus atlikti daugiau tyrimų, kaip išvengti jų poveikio arba jį sušvelninti, ir imtis priemonių žvejų pragyvenimui apsaugoti.
„Siekdamos apsaugoti žuvininkystę, ES valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vietovės, kuriose bus įrengtos vėjo jėgainės jūroje, būtų toli nuo žvejybos vietų ir statomos tik tuo atveju, jei yra garantija, kad jos neturės neigiamo poveikio aplinkai, ekologijai, socialinei ekonomikai ir kultūrai“, – teigiama Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.
Nesigirdi lietuviškų pretenzijų
Vėjo jėgainių parko statybos reikalai greitai taps aktualūs ir Lietuvos žvejams, nes didžiulis parkas planuojamas ir Lietuvos vandenyse.
„Žvejai turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, susijusį su jūrų vėjo jėgainių statyba, kad būtų sumažintas jų galimas neigiamas poveikis. ES valstybės narės turėtų atlyginti nuostolius žvejams ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti draudimą laivams, žvejojantiems šalia jūrų vėjo jėgainių parkų“, – teigiama rezoliucijoje.
Lietuvos žvejai kol kas nekėlė ar bent viešai neskelbė kokių nors pretenzijų dėl planuojamų statyti vėjo jėgainių parkų jūroje. Kol kas ką nors daryti dar galbūt yra ir ankstoka, nes konkretūs vėjo jėgainių parko projektavimo darbai dar nepradėti.
Reikės vis daugiau plotų
Šiuo metu ES vandenyse vėjo jėgainių parkai labiausiai dygsta Šiaurės jūros pakrantėse.
Baltijos jūroje jų dar yra mažai, todėl ši problema žvejams kol kas ne tokia aktuali. Europos Komisijos skaičiavimais, 30 proc. elektros energijos 2050 m. bus pagaminama iš vėjo jėgainių jūroje.
Jų skaičius augs ne tik Šiaurės jūroje, bet ir Baltijoje.
Lietuvos pakrantėse yra numatyti 3–4 vėjo jėgainių parkų rajonai, Lenkijos pakrantėje – daugiau nei 10. Nauji vėjo jėgainių parkai statomi arba planuojami statyti ir prie Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos krantų.
Europos regiono vystymo fondas „Interreg“ yra pateikęs po tris scenarijus dėl vėjo jėgainių parkų vystymo Baltijos jūroje 2030 ir 2050 m.
2030 m. Baltijos jūros vėjo jėgainių parkuose gali būti gaminama 30–55 GW elektros energijos. Parkams įrengti reikės nuo 1500 iki 2 600 kv. km ploto. Tai bus nuo 0,4 iki 0,7 proc. viso Baltijos jūros ploto.
2050 m. prognozuojama, kad Baltijos jūros vėjo jėgainių parkuose gali būti gaminama nuo 120 iki 600 GW elektros energijos. Vėjo parkams įrengti reikės nuo 5 700 iki 27 700 kv. km ploto. Tai yra nuo 1,5 iki 7,4 proc. visos Baltijos jūros dalies ploto.
2050 m. vėjo jėgainių parkams reikės 15 kartų daugiau jūrinės erdvės nei šiandien. Tai neišvengiamai ves prie didesnės trinties tarp vėjo jėgainių parkų savininkų ir žvejų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...