Mies­to praei­tis – gre­ta

Ša­lia Kul­tū­ros fab­ri­ko ky­la di­de­lis gy­ve­na­ma­sis na­mas. Jis ga­vo is­to­ri­ja dvel­kian­tį „Ra­ve­li­no na­mų“ var­dą.

Pats pa­va­di­ni­mas ver­čia gal­vo­ti apie kaž­ką se­no­viš­ko. Labiau su is­to­ri­ja ir pi­lių sta­ty­ba su­si­pa­ži­nu­siems žmonėms šis žo­dis pri­me­na lo­ty­niš­ką ra­ve­le­re. Šiuo žodžiu bū­da­vo va­di­na­mas tri­kam­pis pa­gal­bi­nis pa­sta­tas prie­šais tvir­to­vės grio­vį tarp bas­tio­nų.

Nau­jo­jo dau­gia­bu­čio pa­sta­to sta­ty­to­jai pa­si­rin­ko Ra­ve­li­no pa­va­di­ni­mą, priminda­mi šios Klai­pė­dos vie­tos da­lies is­to­ri­ją. XVII a. čia bu­vo įreng­ti įtvirtinimai sau­go­ję mies­tą. Ra­ve­li­nas reiš­kia tvir­tu­mą, ap­sau­gą ir ilgaamžiškumą.

Šis žo­dis – ne tik aliu­zi­ja į praei­tį, bet ir su­tei­kia vil­ties daug me­tų gy­ven­ti saugiai ir jau­kiai tvir­tuo­se na­muo­se.

Pats pa­va­di­ni­mas, dvel­kian­tis ke­lių šimt­me­čių mies­to praei­ti­mi, tie­sio­giai nurodo vie­tą, kur ne­tru­kus sto­vės sta­ti­nys.

Jis iš tie­sų bus vi­sai ša­lia ry­ti­nė­je mies­to pu­sė­je bu­vu­sių bas­tio­ni­nių se­no­sios Klai­pė­dos įtvir­ti­ni­mų, ku­riuos klai­pė­die­čiai da­bar daž­niau va­di­na Jo­no kal­ne­liu.

Įkur­tu­vės – me­tų ga­le

At­gims­tan­ti nau­jam gy­ve­ni­mui Jo­no kal­ne­lio erd­vė bus pri­tai­ky­ta mies­to gyvento­jams ir sve­čiams pail­sė­ti drau­ge su vai­kais, šei­mų pra­mo­goms bei mies­to šven­tėms reng­ti.

Taip se­na­mies­tis tar­si pra­si­plė­tė už se­no­sios mies­to ri­bos ir jau tuoj sieks prieš šimt­me­čius prie­mies­čiu va­din­tą, o da­bar pa­čio­je mies­to šir­dy­je esan­čią Ban­gų gat­vę.

„Ra­ve­li­no na­mų“ pa­va­di­ni­mas leis klai­pė­die­čiams pa­jus­ti, kad ten, kur anks­čiau bu­vo gi­na­mas tai­kus mies­to gy­ve­ni­mas, da­bar nė­ra už­mirš­ta gar­bin­ga mies­to praei­tis, o drau­ge ver­da kas­die­ny­bė, au­ga nau­ja kar­ta.

Jau šių me­tų pa­bai­go­je čia tu­rė­tų įsi­žieb­ti švie­sos „Ra­ve­li­no na­mų“ nau­ja­ku­rių lan­guo­se. Čia ap­si­gy­vens 134 šei­mos.

Iš­va­lė mies­to pikt­žaiz­dę

Dar vi­sai ne­se­niai Ban­gų gat­vės pra­džio­je sto­vė­jo ne­be­vei­kian­čio ta­ba­ko fabriko sta­ti­niai. Už jų, krū­muo­se ir iš­tuš­tė­ju­siuo­se pa­sta­tuo­se rink­da­vo­si benamiai. Pa­dė­tis ne­daug pa­si­kei­tė, kai di­džio­ji dalis ta­ba­ko fab­ri­ko pa­sta­tų buvo nu­griau­ta.

Vie­nas se­no­jo fab­ri­ko sta­ti­nių prieš ke­le­rius me­tus bu­vo re­konst­ruo­tas ir vir­to kul­tū­ros fab­ri­ku. Ta­da į šią vie­tą pa­trau­kė mies­to švie­suo­me­nė. Gai­vūs, naujoviš­ki ren­gi­niai pra­dė­jo žmo­nes trauk­ti atei­ti į šią mies­to pu­sę.

Ta­čiau ato­kiau šios vie­tos, o juo la­biau ar­čiau Jo­no kal­ne­lio žmo­nės veng­da­vo vaikš­ti­nė­ti, o su­te­mus steng­da­vo­si po ren­gi­nių kaip ga­li­ma grei­čiau pė­din­ti į labiau ap­švies­tą vie­tą ar­ba iš­va­žiuo­ti ma­ši­na.

Tam­sia­me, gau­siai krū­mais ap­žė­lu­sia­me plo­te gy­ve­no be­na­miai, daž­nai už­suk­da­vo kvai­ša­lų mė­gė­jai. Ši vie­ta kel­da­vo bai­mę.

Kai dar­bi­nin­kai čia ėmė ruoš­ti vie­tą sta­ty­bos dar­bams, pa­tys šiur­po nuo ra­di­nių: pa­nau­do­tų švirkš­tų, krū­vų šiukš­lių, be­na­mių guo­lių. Vi­sa tai din­go, šio­je vie­to­je jau plu­ša bū­riai sta­ty­bi­nin­kų. Jau tuoj pra­dės kil­ti gy­ve­na­mo­jo na­mo sie­nos.

Ap­lin­kui – nau­ja ir se­na

Su „Ra­ve­li­nų na­mų“ gy­ven­to­jais sie­ja­ma se­na mies­to sva­jo­nė at­gai­vin­ti senamies­tį. Ša­lia gy­ve­nan­tys žmo­nės ne tik vaikš­ti­nės dėl pra­mo­gos senosiomis mies­to šir­dies gat­ve­lė­mis. Jie čia pirks, ieš­kos pa­slau­gų, gra­žins ir gau­sins šią vie­tą.

Jau da­bar Kū­lių Var­tų, Ban­gų, Til­žės gat­vės virs­ta pa­trauk­liu mies­tie­čiams seno­sios Klai­pė­dos kam­pu.

Vi­siš­kai ša­lia esan­čios „Švy­tu­rio“ alaus da­ryk­los re­konst­ruk­ci­ja at­vė­rė dar vie­ną iki šiol mies­tie­čiams bu­vu­sią ne­priei­na­mą vie­tą. Da­bar lan­ky­to­jai plūs­ta ir į alaus da­ryk­los mu­zie­jų, ir į res­to­ra­ną. Vi­siš­kai ša­lia ant­ram gy­ve­ni­mui ban­do­ma pri­kel­ti pa­sta­tų komp­lek­są, ku­ria­me yra vei­ku­si gy­dy­mo įstai­ga, po at­nau­ji­ni­mo tap­sian­tį dar vie­na šio kam­po puoš­me­na.

Vi­sai ne­tru­kus sa­vo vei­dą pa­keis ir se­no­ji tur­ga­vie­tė. Tai bus ne tik vie­ta mais­to pro­duk­tams nu­si­pirk­ti, tur­gus tu­rė­tų tap­ti ir rep­re­zen­tuo­jan­čia mies­tą vie­ta, kur vyks ir kul­tū­ros ren­gi­nių.

„Ra­ve­li­no na­mų“ gy­ven­to­jai per sa­vo lan­gus ma­tys ir jau šią va­sa­rą atnaujinamus mies­to įtvir­ti­ni­mus, o ki­to­je pu­sė­je – XIX a. pa­sta­ty­ta­me na­me įsikū­ru­sį, gat­vę puo­šian­tį vieš­bu­tį „Me­mel ho­tel“.

Smal­suo­liai ar­ti­miau­sio­se gat­ve­lė­se dar ras se­no­sios Klai­pė­dos pėd­sa­kų, apie tai vis dar by­lo­ja ir se­nie­ji gre­ti­mų gat­vių pa­va­di­ni­mai: But­sar­gių, Bal­ti­kal­nio, Tilžės.

Pa­to­gu gy­ven­ti ak­ty­viai

„Ra­ve­li­no na­mų“ gy­ven­to­jai ga­lės mė­gau­tis ne tik ža­liuo­jan­čiu Jo­no kal­ne­lio par­ku.

Dvi­ra­čių ta­kais, nu­ties­tais ša­lia Dan­gės, jau da­bar ga­li­ma pa­siek­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­dą ir to­li­mes­nius pa­trauk­lius ob­jek­tus, nu­va­žiuo­ti iki jūros ar Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio kop­ly­čios, Va­sa­ros est­ra­dos. Tad ak­ty­vaus gy­ve­ni­mo bū­do mė­gė­jams ši vie­ta pa­to­gi lai­ky­tis sa­vo įpro­čių gy­ven­ti jud­riai ir svei­kai.

Šio­je vie­to­je pa­to­gus su­si­sie­ki­mas viešuoju trans­por­tu. O sa­vu au­to­mo­bi­liu bet ku­ris mies­to kam­pas pa­sie­kia­mas per ke­lias mi­nu­tes, nes ši vie­ta yra geografinia­me Klai­pė­dos cent­re.

Ly­giai taip pat grei­tai pės­čio­mis ga­li­ma pa­siek­ti abu mies­to teat­rus: Klai­pė­dos dra­mos ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nį mu­zi­ki­nį, vi­sas kul­tū­ros įstai­gas se­na­mies­ty­je bei šven­čių ir ren­gi­nių vie­ta tam­pan­čią mies­to pi­lia­vie­tę bei Krui­zi­nių lai­vų terminalą.

Ban­gų gat­vė­je gy­ve­nan­čių žmo­nių gy­ve­ni­mo ne­drums­čia di­de­lės, triukš­mą bei tar­šą ke­lian­čios pra­mo­nės įmo­nės.