"It motinos blakstienos"

"Kaip gerai, kad dar medžių čia yra. Sako, 500 šitų gražuolių ruošiasi iškirsti. Čia panašiai jų tiek ir tėra, bijau, kad apie porą tūkstančių suskaičiuotume. Aš tai kviečiu mokyklas, ateikite su vaikais, apsikabinsime po medį, vienas vaikas, vienas medis. Gal tada nekvies policijos. Erodai. Čia mano vaikystės parkas. Gimiau, augau Klaipėdoje, čia man už nugaros – kapinės, kurias, matote, reikia rekonstruoti. Vajėzau, koks projektas numatomas! O Dieve. Pasižiūrėkit, kaip čia gražu, paklausykit, kaip paukščiai čiulba. Va, ir visa rekonstrukcija, chebryte. Labai labai kviečiu mokyklas, esu mokytojas. Prisidėkite prie Klaipėdos skulptūrų parko išsaugojimo. Va, čia yra paveldas: šitam grožy, šitam aukšty, šitam amžiuje, šitoj didybėje. Žemė gimta, tau ir man skirta. Ji tau ir man – viena motina. Tu pakapok man motinos blakstienas. Aš dar padainuosiu, žinok, toli ir garsiai. Pakapok ano motinos blakstienas, vadinasi. Visas reportažas, chebra. Apmaudu. Gaila. Liūdžiu. Rašau", – į virtualius klausytojus iš "Facebook" erdvės kreipiasi klaipėdietis mokytojas, vertėjas, poetas Gintarius Petkus.

Vyro įrašytame vaizde – jo paties veidas su ausinėmis ant ausų, jis supasi ant sūpuoklės Skulptūrų parke, kviečia klausytis paukščių čiulbesio ir ragina ginti parko medžius.

Gali būti, kad, prasidėjus rekonstrukcijos darbams, buvusiose miesto kapinėse minia klaipėdiečių, gal net vaikų, apsikabins medžius ir surengs akciją.

Neieško alternatyvių būdų

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė jau prieš porą metų neslėpė savo požiūrio į rengiamą Skulptūrų parko rekonstrukcijos planą.

"Aš ne specialistė, galiu reaguoti kaip žmogus, kaip miesto gyventoja. Pati vedu ekskursijas vaikams, kalbuosi su žmonėmis. Daugelis baiminasi, kad parkas pasikeis, bus visai tuščias. Kalbėjausi su dendrologe, kuri tikrai myli augalus, ji dirbo prie šio projekto. Ji paaiškino, kad dabar šis plotas yra virtęs mišku, o turėtų būti parkas. Čia yra labai daug savaime užaugusių lapuočių, kuriems, viso labo, – 30–60 metų. Man, kaip neišmanančiam žmogui, labai gaila medžių. Klimatas šiltėja, miestas labai užterštas, todėl man toks kirtimas kelia abejonių", – savo pamąstymais dalijosi S.Simanaitienė.

Jai užkliūva ir ketinimas platinti taką prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams atminti. Pagal projektą, ten bus platinama tako danga, klojamos trinkelės. Kai kurių medžių šaknys gali trukdyti, todėl juos teks nupjauti.

Pasaulis jau seniai yra radęs būdų išvengi tokių drastiškų būdų, esą galima padaryti apėjimus, pakelti taką ar kažkaip kitaip apsaugoti šaknis.

Pasigedo viešo aptarimo

"Tai, kad bus atstatomi istoriniai kapinių vartai, sukurta daugiau pagarbos žuvusiesiems, man patinka. Bet jei tai yra pirmiausia parkas, plėsti betono, cemento erdves kažin, ar tikslinga. Man atrodo, kad turime pasilikti kuo arčiau žemiškų dalykų. Juk šalia yra ligoninė, keli vaikų darželiai, klaipėdiečiai ateina pabūti tarp žalumos. Todėl sprendimas drastiškai mažinti medžių man kelia abejonių", – dvejojo S.Simanaitienė.

Moteris tikino nemačiusi viešose erdvėse jokių rekonstrukcijos vizualizacijų, nors V.Juška ją patikino, kad projektas ir jo sprendiniai buvo gana plačiai viešinami.

Tačiau S.Simanaitienė įsitikinusi, kad daugelis klaipėdiečių su šiuo projektu nesusipažino. Kelių renginių, kuriuose apsilanko pora dešimčių miestiečių, esą tikrai neužtenka tokiu aktualiu daugeliui klausimu.

Muziejaus darbuotoja įsitikinusi, kad V.Juška projektą įkėlė į savivaldybės internetinį tinklalapį tik prieš mėnesį. S.Simanaitienės žiniomis, projektas yra patvirtintas, bet pinigai jam įgyvendinti dar nepaskirti.

"Manau, dabar dar yra ta situacija, kuria galima domėtis, skleisti žinią ir kažką keisti. Gerbiu žmones, kurie darė šį projektą, bet kai kurie sprendimai atrodo ne visai teisingi. Reikia kažką daryti, kad paskui nebūtų per vėlu", – kalbėjo pašnekovė.

Dirbo su specialistais

Rekonstrukcijos techninio projekto užsakovas – savivaldybės Paveldosaugos skyrius, vadovaujamas Vitalijaus Juškos. Projekte tikrai numatyta nupjauti 504 medžius.

V.Juška nusiminė išgirdęs, kad kažkas žada rengti pasipriešinimo akcijas, saugant numatytus kirsti medžius.

"Gaila, kad žmonės taip reaguoja. Kai mes rengėme šį projektą, pasitelkėme želdinių specialistę Ritą Goliakovienę, kuri yra labai aktyvi visuomenės narė. Dalyvavo ir miškininkai, ir visuomenininkai. Su visais buvome priėję kompromisą. Supratome, kad sugebėjome visuomenę įtikinti ir tuo metu nesulaukėme jokių priekaištų. Nepamirškime, kad tai yra parkas, o ne miškas. Parką pasodina žmonės, jie turi rūpintis medžiais, juos keisti ir prižiūrėti, formuoti parko erdves, – dėstė V.Juška. – Nesu želdinių specialistas, bet tikrai žinau, kad rengiant projektą į želdinius kreiptas ypatingas dėmesys, o sprendiniai suformuoti pagrįstai. Esu tikras, kad jokio dramatiško pasikeitimo nepajusime. Tai bus subtilus kai kurių medžių šalinimas, kad parkas ir jo žalias rūbas taptų sveikesnis. Jei žmogui nelauktai išauga trečia ranka, nemanau, kad tai yra privalumas. Sakau tai labai šiurkščiai, bet nežinau, kaip kitaip apibūdinti pernelyg tankų užželdinimą ir ketinimus šią padėtį taisyti. Su visa pagarba visuomenininkams, nesutinku, kad šiuo atveju želdinių formavimas vyks nepamatuotai."

Jei žmogui nelauktai išauga trečia ranka, nemanau, kad tai yra privalumas.

Tyrė nepriklausomi ekspertai

V.Juška priminė, kad parkas užima devynių hektarų plotą, tad 504 medžiai tokiame plote, pasak jo, nėra labai didelis skaičius. Kai jų neliks, parkas nepasikeis, o lankytojai nė nepastebės, kad jų nebėra.