„Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

  • Teksto dydis:

Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus projektus, kurie svariai prisideda siekiant ne tik vis aukštesnių klientų aptarnavimo, bet ir specialistų darbo sąlygų standartų.

Rekonstrukcija jau įsibėgėjo

Kaip pripažino bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas, praėjusiais metais sėkmingai įgyvendinti įmonės strateginiai tikslai pareikalavo didžiulio visos komandos įdirbio bei susitelkimo.

Ir pirmiausiai šį laikotarpį ženklina vienas svarbiausių įvykių visoje „Smiltynės perkėlos“ istorijoje – 2023 m. rugsėjo 11-ąją pasirašyta statybos darbų sutartis dėl Naujosios perkėlos keleivių stoties bei viešųjų erdvių rekonstrukcijos.

Pašnekovo žodžiais, ši investicija reikšmingai prisidės modernizuojant Lietuvos pajūrio infrastruktūrą bei sykiu didinant visos Vakarų Lietuvos regiono patrauklumą. Taip pat ženkliai pagerės darbo sąlygos darbuotojams. Praėjusių metų spalį startavę rekonstrukcijos darbai, planuojama, bus baigti antroje 2025 m. pusėje.

Ne tik aplinkai draugiškas, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas atnaujinti bendrovės laivyno techninę būklę atliepia visų suinteresuotųjų šalių šiuolaikinius lūkesčius.

Kaip pasakojo M. Čiakas, bendrovė įgyvendina projektus, kurie skirti tiek infrastruktūrai modernizuoti, tiek perkėlimo paslaugoms gerinti, tiek saugumui užtikrinti. Į ilgalaikį turtą 2023 m. iš viso investuota 2,3 mln. eurų (2022 m. – 2,4 mln. eurų). Praėjusių metų planas siekė 2,5 mln. eurų, tad visos reikšmingiausios investicijos faktiškai buvo visiškai įgyvendintos.

Didžiausia įmonės investicijų dalis kitų įrenginių grupėje buvo nukreipta į Naujosios perkėlos informacinius ekranus ir laivyną aptarnaujančio personalo laikinas darbo vietas.

Padės suvaldyti eiles

Kaip viena svarbiausių 2023 m. užduočių minėtina ir krantinių rekonstrukcija – pirmojo etapo darbai jau baigti. 2,5 mln. eurų vertės projekto įgyvendinimo metu įrengti pažangūs, pagal vandens lygį reguliuojami pakeliamieji tilteliai, kurie užtikrins sklandų transporto priemonių pakrovimą į keltą ir iškrovimą iš jo. Antrasis projekto etapas turėtų finišuoti šį pavasarį.

Bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovo teigimu, įmonė yra išsikėlusi aukštus aptarnavimo standartus, todėl nuosekliai investuoja į savo klientų patirčių gerinimą.

Mindaugas Čiakas. „Smiltynės perkėlos“ nuotr.

„Vienas naujausių patobulinimų susijęs su pirmumo teise patekti į keltą turinčiais klientais – buvo įdiegta moderni tokių transporto priemonių kontrolės sistema. Tai keleiviams leis greičiau ir lengviau pakliūti į keltą, be to, užkirs kelią nesąžiningiems atvejams“, – kalbėjo M. Čiakas.

Eilių valdymo sistema įrengta Naujojoje perkėloje Smiltynės pusėje.

Nors pastaruoju metu infrastruktūrai gerinti bendrovė „Smiltynės perkėla“ skiria dideles pajėgas ir investicijas, pagrindinė ir svarbiausia laivybos kompanijos darbo priemonė – keltai taip pat neliko pamiršti.

Praėjusiais metais reikšmingiausios įmonės investicijos – 0,9 mln. eurų – pasiekė būtent marių transportą.

Vieningo transporto link

Įmonė neatsisako tvarios veiklos siekių ir toliau tęsia keltų modernizavimo darbus. Štai praėjusiais metais svarbių pokyčių sulaukė „Neringa“: senieji pagrindiniai kelto varikliai buvo pakeisti nauja „širdimi“ – aukščiausius „IMO Tier III“ / „EU Stage V“ standartus atitinkančiais „Volvo Penta D16“ varikliais.

„Sumontuoti naujieji varikliai leis sumažinti kuro sąnaudas, o sykiu – ir į atmosferą išmetamų kietųjų dalelių bei azoto oksidų kiekius. Tad neabejoju, jog šis ne tik aplinkai draugiškas, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas atnaujinti bendrovės laivyno techninę būklę atliepia visų suinteresuotųjų šalių šiuolaikinius lūkesčius“, – teigė bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovas.

Be pagalbinių ir dviejų pagrindinių variklių keitimo „Neringai“, praėjusiais metais atliktas ir kelto „Nida“ dokinis remontas.

Dar vienas ne mažiau svarbus ir unikalus projektas Lietuvoje, prie kurio įmonė prisijungė, – viena atsiskaitymo forma, e.bilieto kortele, sujungtas sausumos ir vandens transportas. Tai reiškia, kad tokia kortele galima atsiskaityti tiek už miesto viešojo transporto, tiek už „Smiltynės perkėlos“ teikiamas persikėlimo Kuršių mariomis paslaugas.

M. Čiako teigimu, pradėti darbai bus tęsiami ir toliau: „Įmonė drąsiai imasi naujų projektų, reikšmingai prisidedančių prie tvarumo sprendimų ir kuriančių ilgalaikę naudą ne tik Vakarų Lietuvos regiono, bet ir visos šalies mastu.“

Skaičiai ir faktai

2023 m. ataskaitiniu laikotarpiu bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltai atliko 27,9 tūkst. reisų – 0,2 tūkst., arba 0,7 proc., mažiau nei 2022 m.

Palyginti su 2022-aisiais, praėjusiais metais keleivių ir dviratininkų perkelta 2 proc. mažiau, tuo metu transporto priemonių – 2,6 proc. daugiau. Gerokai, net 8 tūkst., išaugo ne tik lengvųjų automobilių srautai – dėl dviračių tako rekonstrukcijos Kuršių nerijoje taip pat perkelta 9 tūkst. daugiau sunkiojo transporto priemonių.

Laivyba: po remonto atgimęs keltas „Nida“ vėl drąsiai skrodžia marių bangas.„Smiltynės perkėlos“ nuotr.

Daugiau nei 90 proc. visų savo pajamų bendrovė „Smiltynės perkėla“ gauna iš keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais paslaugų (2023 m. – 97,5, 2022 m. – 98,1 proc.).

2023 m. įmonės pajamos, palyginti su 2022-aisiais, padidėjo 24 proc. (nuo 6,5 mln. iki 8 mln. eurų.) Tokį pajamų augimą lėmė pajamų iš perkėlimų keltais veiklos augimas.

Bendrovės 2023 m. veiklos sąnaudos sudarė 7,1 mln. eurų, tai yra 13 proc. (0,8 mln. eurų) daugiau nei 2022 m.

Didžiausią dalį visoje sąnaudų struktūroje sudaro: personalo išlaikymas – 45 proc., nusidėvėjimas ir amortizacija bei mokesčiai – po 17 proc., keltų išlaikymas – 10 proc. Palyginti su 2022-aisiais, kito tik nusidėvėjimo ir amortizacijos rodiklis (buvo 19 proc.).

Bendrovės 2023 m. veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 2,3 mln. eurų. Palyginti su 2022 m., EBITDA padidėjo 71 proc. (1 mln. eurų). EBITDA marža 2023 m. siekė 29 proc. (2022 m. – 21 proc.).

Geresniems nei 2022 m. veiklos pelningumo rodikliams įtakos turėjo uždirbtos didesnės pajamos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mariui

Mariui portretas
Tu ne tik beraštis, bet ir visiškas nevisprotis. Gal tau dviračių takus ir Maksimos kasininkės turėtų sutvarkyti?

Marius

Marius  portretas
Dviraciu taka sutvarkykit keltinykai jus , dantis galima pamest vaziuojant.

Ojojoi

Ojojoi portretas
Pokyčiu kelyje kurio finalas privatizavimas?
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių