Tie, kuriems šie paukščiai asocijuojasi su nešvara ir ligomis, gerokai nustebtų sužinoję, jog už "kilmingus" jų giminaičius žinovai pasiryžę pakloti daugiau nei milijoną litų. Žinoma, ne vienas selekcinių balandžių augintojas patikintų, jog jam mylimas sparnuotis yra neįkainojamas. Vienas tokių – ir klaipėdietis politikas Evaldas Jurkevičius, šiuo hobiu užsikrėtęs dar ankstyvoje vaikystėje.

Augintojams – 700 rūšių

Pašnekovas tikino, jog su šiokiomis tokiomis pertraukomis meilė balandžiams jį lydi visą gyvenimą.

"Balandžius augino ir mano senelis, ir tėvas, tokį hobį turiu ir aš. Turbūt tai, kas įgimta, pamėgta, nesikeičia, tik priklauso nuo tam tikrų gyvenimo aplinkybių, sąlygų", – svarstė E.Jurkevičius, neneigęs, jog galėtų save vadinti trečios kartos balandininku.

Politikas šyptelėjo, jog tokių dalykų kaip paveldėtos veislės nėra, esą didžiausias turtas – nuo mažumės kaupta patirtis.

"Turime mokėti ir veisles atskirti, ir suprasti apie ligas, maitinimą, priežiūrą. Kiekvienas balandis turi savo standartus, kurie aprašyti šaltiniuose, dalyvauja parodose, varžybose. Vieni vertinami pagal eksterjerą, kiti – pagal skrydį, treti – pagal protą", – dėstė E.Jurkevičius.

Anot pašnekovo, šiandien pasaulyje skaičiuojama apie 700 rūšių įvairiausių dekoratyvinių karvelių – tai yra vien selekciniai, išvesti sparnuočiai.

Per plauką nuo žūties

Klaipėdietis kuklinosi, jog jo turtas – vidutiniškas, apie pusšimtis balandžių, atstovaujančių dviem rūšims: pašto bei aukštaskridžių.

"Kiekvienas, laikantis karvelius, juos turbūt atsirenka pagal savo charakterį. Žinoma, pasirinkimą neretai formuoja ir mada. Skirtingais metais ima dominuoti viena ar dvi kokios nors rūšys, – kalbėjo žinovas. – Pavyzdžiui, mano pašto balandžiai skiriasi nuo įprastinių – jie yra baltos spalvos. Su jais varžybose nedalyvauju, kadangi jie tam nepritaikyti, tačiau tai protingi ir stiprūs paukščiai."

Anot E.Jurkevičiaus, dabartinius savo augintinius jis užsiveisė prieš septynerius metus – esą tuomet Lietuvoje tokių balandžių buvo menkas pasirinkimas.

Tuometę savo kelionę į Lenkijoje, netoli Katovicų esančiame Chožovo mieste, vykusią parodą klaipėdietis prisimins visą gyvenimą. Tikėtina, kad jis galėjo būti vos per plauką nuo mirties. Mat lietuvių delegacijai išvykus iš parodos, maždaug po valandos įvyko tragedija – įgriuvo parodų rūmų stogas, palaidojęs per 60 lankytojų, dar apie pusantro šimto žmonių buvo sužeista.

Už karvelį – lesalas

"Parodoje buvau supirkęs balandžius iš austrų, vokiečių, rusų ir padariau selekciją. Dabar juos ir padovanoju, ir parduodu, ir pasikeičiu. Kol kas blogų atgarsių negirdėjau", – šyptelėjo pašnekovas.

Paklaustas, kiek verti jo augintiniai, politikas diplomatiškai išsisuko.

"Kainų yra visokių, bet nenorėčiau kalbėti apie savo paukščius, nes mylimas karvelis neįkainojamas. Labai malonu, kai parduodi karvelį ir iš tų pinigų nuperki kitiems, pavyzdžiui, pašaro. Verslo iš augintinių nepadarysi. Žinoma, yra žmonių, kuriems šis hobis tampa komercija", – kalbėjo E.Jurkevičius.

Anot politiko, pavyzdžiui, varžybų laimėtojų šeimininkams skiriamos nemenkos premijos. Į šią sritį krypsta ir verslo atstovų akys – štai Vokietijoje, Lenkijoje yra užveistos didžiulės balandžių fermos, nes šių sparnuočių išmatos laikomos vienomis geriausių trąšų. Tik jau šiuo atveju kokybinių paukščių standartų nelabai paisoma.

Politiko teigimu, neseniai Belgijoje vykusiame aukcione brangiausias sportinis balandis, vardu Boltas, buvo parduotas už 310 tūkst. eurų (beveik 1 mln. 70 tūkst. litų). Už kitus sparnuočius sumokėta taip pat nekukliai – po 270 tūkst., ir po 210 tūkst. eurų.

"Sportiniai balandžiai vertinami pagal jų gebėjimą grįžti kuo greičiau namo ir orientaciją. Tokie balandžiai mažiausiai skrenda tūkstantį kilometrų, taip pat lekia pagal laiką, dalyvauja varžybos, be to, turi genealoginę kilmę. Tokį balandį nusipirkęs naujasis šeimininkas jo į varžybas neveš, bet darys selekciją, augins jo vaikus, kurie jau dalyvaus varžybose", – aiškino pašnekovas.

Neteršia balkonų

Pasak E.Jurkevičiaus neįmanoma nesižavėti tuo, kad tokioje mažoje paukščio galvelėje gali veikti toks protas.

"Pavyzdžiui, išleidi balandį Maskvoje, ir jis namo parlekia per dvi tris paras. Net mokslininkų iki galo nėra ištirta, kaip karveliai orientuojasi, įveikia tūkstančius kilometrų, suranda namus ir kuo jie skiriasi nuo laukinių paukščių", – kalbėjo klaipėdietis.

Ar šis pomėgis smarkiai patuština politiko kišenę?

"Kiekvienas hobis reikalauja išlaidų. Šiuo atveju tai yra ir lėšos maitinimui, ir vitaminams, ir priežiūrai. Kadangi savo augintinius prižiūri pats, tai papildomai nekainuoja", – dėstė E.Jurkevičius.

Karvelidę politikas turi įsirengęs savo nuosavame kieme ir, kaip patikino, ji suprojektuota kaip statinys bei turi kaimynų palaiminimą.
Klaipėdos apskrities dekoratyvinių paukščių augintojų klubui pirmininkaujantis E.Jurkevičius patikino, jog žino visas uostamiesčio daugiaaukščių namų kiemuose įrengtas balandines.

"Jos pastatytos prieš daugelį metų, dešimtmečius ir tai suderinta su aplinkiniais gyventojais. Šie balandžiai yra prižiūrimi, tai ne tie sparnuočiai, kurie teršia balkonus, džiovyklas", – kalbėjo pašnekovas.

Treniruotės pakeliui į Seimą

Politikas patikino, jog namuose nesutarimų dėl jo pomėgio nekyla. "Mano šeimoje visi myli paukščius", – patikino pašnekovas.

Anot jo, ir dirbant Seime keblumų dėl augintinių esą neiškildavo, priešingai – kelionės į Vilnių tapdavo puikia galimybę patreniruoti savo sparnuočius.

"Pasiimi kartu narvelį, pakeliui balandį išleidi, po to su namiškiais susiskambini ir sužinai, po kiek laiko grįžo. Ir taip pamažu vis didini nuotolį. Taigi savo hobį puikiai derinau su darbu", – šypsojosi buvęs parlamentaras.

E.Jurkevičius neneigė, jog įvairioms atrakcijoms, vestuvėms ar kitoms šventėms neretai balandžius tenka paskolinti ne tik savo pažįstamiems.
"Štai ir Klaipėdos meras "treniravo" mano porelę per Jūros šventę, kai kilo taikos vėliava. Ir visi buvo patenkinti. Paukščiai namo grįžo per 7 minutes", – šyptelėjo pašnekovas.