- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsisiūbavus neterminuotam pedagogų streikui, griūva ir įprasta šeimų dienotvarkė – neturėdami kur palikti mažamečių vaikų, klaipėdiečiai patiria rūpesčių ir neplanuotų finansinių išlaidų. Įniršę tėvai svarsto galimybę duoti į teismą Vyriausybę dėl negebėjimo suvaldyti kilusios mokyklų krizės.
Reikalaus atsakomybės
Klaipėdietė Inga viena augina du pradinukus.
Mokykla, kurioje mokosi vaikai, streikuoja, pamokos nevyksta. Ir kiek tai truks, neprognozuojama.
"Teoriškai yra galimybė vesti vaikus į mokyklą, bet ką jie ten veiks? Filmukus žiūrės visą dieną? Situacija absoliučiai nenormali, privalau samdyti auklę arba imti nemokamų atostogų. Abiem atvejais patirsiu finansinių išlaidų ir nemenkų, kas man visa tai kompensuos?" – klausė moteris.
Kitas tėvas nusiteikęs dar aršiau, nors teigia suprantantis mokytojų blogą situaciją, bet, esą kuo dėti vaikai, kurie pagal Konstituciją turi teisę į mokslą, beje, kaip ir mokytojai turi teisę streikuoti.
Kodėl valstybė neužtikrina mūsų vaikams galimybės mokytis?
"Galvoju apie ieškinį teisme. Kodėl valstybė neužtikrina mūsų vaikams galimybės mokytis? Kodėl mes, visi piliečiai, mokantys mokesčius ir išlaikantys tokią armiją valstybininkų, turime kentėti Vyriausybės negebėjimą neutralizuoti jų pačių sukelto chaoso švietimo srityje?" – piktinosi klaipėdietis.
Būtų beprecedentis atvejis
Ieškinys teismui dėl pedagogų streiko sukeltų nepatogumų ir dėl to atsiradusių išlaidų tėvams būtų beprecedentis atvejis Lietuvos teismų istorijoje, tačiau tokia tikimybė labai reali.
Advokatas Osvaldas Martinkus teigė, kad kreiptis į teismą visada galima. Tačiau esą teisininkas dar turėtų gerai pagalvoti, kas turėtų būti atsakovas.
"Suprantu, kad šis klausimas pirmiausia yra principo reikalas: "Aš esu nekaltas, dėl to patiriu išlaidų, tegul man atlygina." Tik štai klausimas, kiek žmogus nori atgauti tų pinigų ir kiek tai kainuos, kad jis juos atgautų? Yra tokių principingų tėvelių, kurie nusiteikę tokiems dalykams, bet ką jie iš to laimės? Gali būti, kad teismas nepripažins tokių išlaidų pagrįstomis ir būtinomis", – dėstė advokatas.
Anot O.Martinkaus, mokytojai streikuoja juk ne šiaip sau. Ir dėl to kaltos ne mokyklos, ir ne mokytojai, o Švietimo ir mokslo ministerija.
"Pilietiškai žiūrint, paduoti į teismą valstybę dėl mokytojų kilusio streiko ir nemokomų mokinių, yra sveikintinas dalykas. Tai būtų papildomas spaudimas valdžiai reaguoti į esamą situaciją ir ją spręsti, juk valdžios funkcijos ir jos pareigos užsiimti vadyba, o mes matome, kad ta vadyba buksuoja. Ir jei kada nors ministras asmeniškai turėtų padengti tėvų patirtus nuostolius, tada gal kas nors pajudėtų", – mano advokatas.
Bylinėtis ketina ir profsąjungos
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus vadovė Laima Juknienė pabrėžė, kad nuo rugsėjo 1-osios mokyklose startavo dvi reformos – ir nauja mokytojų apmokėjimo sistema, ir klasės krepšelio modelis.
Visa tai po ilgo nesusikalbėjimo bei priešpriešos su ministerija ir tapo stimulu pedagogų streikui.
"Jau kai klasės krepšelio modelis buvo išmėginamas penkiose Lietuvos savivaldybėse, matėme, kad jis turi nemažai trūkumų. Mes ne kartą iš ministerijos reikalavome to klasės krepšelio analizės, tačiau į tai nebuvo sureaguota, bet įdiegta dar ir nauja mokytojų apmokėjimo tvarka. Manyčiau, dėl to krepšelio Klaipėdos mokyklos labai nukentėjo, nes pas mus šita tvarka nepasiteisino", – įsitikinusi L.Juknienė.
Klaipėdiečiai rašė ne vieną raštą į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl kilusių neaiškumų – ir dėl darbo grafikų, ir dėl darbo laiko.
Profsąjungų advokatas yra išsiuntęs užklausimą ministerijai, tačiau per mėnesį atsakymo taip ir nesulaukė.
"Šią savaitę tarsimės, ar reikėtų ministeriją paduoti į teismą už neatsakymus. Man tai neįsivaizduojamas dalykas. Tai yra patyčios prieš mokytojus, kitaip tokio ignoravimo pavadinti negaliu", – piktinosi L.Juknienė.
Vaikai – bandomieji triušiai
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė pabrėžė, nors kai kurie mokinių tėvai nepatenkinti mokytojų streiku, tačiau didžioji tėvų dalis jį palaiko.
"Mes matome, kad mokytojai patiria nuolatinį stresą, pervargę, galiausiai ir mes, tėvai, nebežinome, ko tikėtis kiekvienais metais rugsėjo pradžioje, nes nuolat kas nors keičiasi. Yra visiška nežinomybė dėl ateities, tai kelia mums nerimą, nes mūsų vaikai virsta bandomaisiais triušiais, o už nepavykusius bandymus niekas neprisiima atsakomybės", – tvirtino A.Zarambienė.
Anot jos, bandydami sutaupyti šiandien, aukojame savo vaikų ateities perspektyvas.
"Ir dabar, kai vyksta streikas, ministerijos nenoras kalbėtis su žmonėmis, kurie turi savo siūlymų, tėvams kelia nerimą. Mes palaikome mokytojų streiką ir manome, kad mokytojai elgiasi teisingai, kovodami su sistemos ydomis, taip parodydami ir vaikams, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas jos pilietis gali ir turi kovoti, matydamas neteisybę ir negeroves. Mes suprantame tėvų nerimą dėl streiko mokykloje, bet reikia suprasti, kad tik susivieniję kartu galime reikalauti ir kitokio požiūrio į kiekvieną vaiką, ir kitokio švietimo", – kalbėjo A.Zarambienė.
Streikuoja vis daugiau mokyklų
L.Juknienės teigimu, streikas – kraštutinis sprendimas, nes visos derybinės formos su ministerija jau buvo išsemtos.
Iki vakar dienos Klaipėdoje streikavo 650 mokytojų iš 20 ugdymo įstaigų, savaitės pabaigoje streikuojančių pedagogų turėtų būti 984.
Skaičiai gali keistis. Iš viso Klaipėdos mokyklose dirba apie pusantro tūkstančio mokytojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje nuaidėjo paskutinis skambutis
Pirmąjį vasaros pirmadienį uostamiesčio abiturientams skambėjo paskutinis skambutis. Šventinė eisena iš Lietuvininkų aikštės startavo nuo ryto ir būgnų griaudėjimu lydima keliavo į tradicinę iškilmių vietą – Lai...
-
Klaipėdos garbės piliečio vardas po mirties suteiktas muziejininkui D. Varkaliui5
Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas po mirties suteiktas muziejininkui, tautodailininkui, aktyviam Sąjūdžio nariui Dionyzui Varkaliui. ...
-
Aitvarų festivalyje – linksmybės, žaidimai ir nuotykiai
Antrus metus iš eilės Klaipėdoje vasara pasitinkama aitvarų festivaliu „Vėjų vėjai“. Šimtai klaipėdiečių šiandieną į dangų paleis daugiau negu pusę tūkstančio savo rankomis pagamintų aitvarų. ...
-
„Mano būstas“ uostamiestyje surengė Europinę kaimynų dieną6
Penktadienio vakarą klaipėdiečiai pasitiko švęsdami Europinę kaimynų dieną, ją pirmą kartą uostamiestyje suorganizavo bendrovė „Mano būstas“. ...
-
Klaipėdos LEZ pradedamos naujos „Mestillos“ gamyklos statybos10
Penktadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos biodyzelino gamintojos „Mestillos“ naujos rapsų perdirbimo gamyklos statybos. ...
-
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos dviračių tako, sutvarkyta atkarpa Smiltynė–Juodkrantė
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako, atvertas ruožas nuo Smiltynės iki Juodkrantės. ...
-
Usėnų kaimo tragedija: liko tik bendras paminklas44
Jau kitąmet birželio pradžioje sukaks 60 metų po šiurpios Usėnų kaimo tragedijos, kai šešios šeimos neteko savo berniukų, viena jų – net dviejų sūnų. Vaikus pražudė smalsumas – ardydami Antrojo pasaulinio ka...
-
Kuršių mariose gaišta žuvys: ar reikėtų nerimauti?4
Kuršių mariose ir uoste nemažai kritusių žuvų. Bet aplinkosaugininkai sako, kad nerimauti nereiktų. Esą žuvys dūsta dėl karščių vandenyje sumažėjus deguoniui ir dėl žydinčių dumblių išskiriamų toksinų. ...
-
Palangoje atidarytas didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas24
Penktadienį Palangoje atidarytas didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas. ...
-
Karštis žada trauktis1
Nebūdingas gegužei karštis gerokai pakenkė kai kurių žmonių sveikatai. Panašu, kad jau artimiausiomis dienomis turėsime atokvėpį nuo kaitros, o šilumą mėgstantiems gali būti pernelyg vėsu. ...