- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugybę pokyčių, kurie planuojami Šventosios uoste, galima vertinti ir kaip veiklos kopiją Klaipėdos uoste.
Iniciatyvą perduos direkcijai
Šiuo metu Susisiekimo ministerija Vyriausybei yra pateikusi derinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos tvarkos aprašą, mokesčio apskaičiavimo tvarką, žemės nuomos Šventosios uoste sutarties pavyzdinę formą.
Ši tvarka jau buvo ir anksčiau, bet ji, panašu, neveikė. Kol Šventosios uosto valdymo funkcija buvo deleguota Palangos miesto savivaldybės tarybai.
Dabar pagal Vyriausybei pateiktą projektą Šventosios jūrų uosto žemės nuoma rūpinsis Šventosios jūrų uosto direkcija.
Viskas panašu į tai, kaip daroma Klaipėdos uoste. Skirtumas tik tas, kad Klaipėdos jūrų uosto direkcija yra valstybinė, o Šventosios jūrų uosto direkcija – Palangos savivaldybės įmonė.
Jau teigta, kad Šventojoje turime tipišką municipalinio uosto pavyzdį, kai uostas priklauso vietos savivaldai. Skirtumas tik toks, kad tose šalyse, kur uostai yra municipaliniai, savivalda juose ir sprendžia, ką daryti su žeme, kam ir kokia tvarka ją išnuomoti.
Šventosios jūrų uoste yra visai kitaip. Visos nuorodos, kaip Palangos savivaldybei elgtis su uosto žeme, yra nuleidžiamos iš Vilniaus – ministerijų ir Vyriausybės. Šiuo atveju Šventojoje turime tarsi valstybinį-municipalinį uostą. Lietuvoje valdant ir organizuojant Šventosios uosto darbą taikomi seniausiai pasiteisinę municipalinių uostų veiklos principai.
Nustebino: taip dar prieš kelerius metus atrodė Šventosios uostas, kur dar tarpukaryje buvo įrengtos krantinės. / V. Matučio nuotr.
Gylis Šventojoje net 17 metrų
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdymo principų ir schemų perkėlimas į Šventosios uostą atrodo kiek neįprastai.
Šventosios jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše nurodyta, kad leistina laivų grimzlė prie krantinės ar jos dalies gali būti nuo 0 iki 17 ir net daugiau metrų. Numatyta, kad, kai krantinės gylis yra toks, kad laivas negali stotis su didesne nei 1 metro grimzle, mokestis iš viso nebūtų imamas.
Kai grimzlė didesnė nei 1 metras ir siekia iki 17 metrų, mokestis už metrą švartavimo krantinės ilgį gali siekti nuo 20,27 iki 1 210,61 euro.
Realiai šiandien Šventosios uoste nėra nė vienos krantinės, kur gylis būtų didesnis nei metras. Jei šiame uoste net ir būtų kokia nors giliavandenė krantinė, vis tiek niekas prie jos priplaukti negalėtų, nes Šventosios uosto laivybos kanalas be molų yra užnešamas. Vasarą per jį galima perbristi.
Tai yra tipiškas pavyzdys, kai Vyriausybei teikiama tvirtinti Šventosios uosto žemės nuomos tvarka su komercinio Klaipėdos uosto skaičiais.
Net ir pačiu palankiausiu scenarijumi, su molais Šventojoje niekada nebuvo planuojamas didesnis nei 6 metrų gylis. Todėl 17 metrų gylis su teoriškai galima 1 210,61 euro suma už vieną švartavimo metrą ir atrodo keistokai.
Daroma tarsi atvirkščiai
Pasaulyje įprasta, kad municipaliniuose uostuose pirmiausia sukuriama infrastruktūra su molais, gyliais prie krantinių, o po to skelbiamas uosto žemės nuomos konkursas. Tokiu atveju infrastruktūra išnuomojama už uostams priimtiną ir pagrįsta kainą.
Šventosios uosto atveju viskas, kaip galima numatyti, būtų daroma atvirkščiai. Būtų išnuomojama uosto žemė, kurios Šventojoje ir taip nėra daug, iš esmės be infrastruktūros.
Šventojoje turime tarsi valstybinį-municipalinį uostą.
Grimzlės prie krantinių nėra arba ji nesiekia ir metro, todėl, pagal Šventosios jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, grimzlės ir švartavimo krantinės ilgio santykio vertė būtų nulinė.
Galbūt žemės nuomos sutartys būtų pasirašinėjamos su kokiais nors įsipareigojimais, kad pats nuomininkas gilintųsi prie krantinių. Jeigu jis gilintųsi, veikiausiai reikalautų, kad jam būtų kompensuojama arba mažinama nuomos kaina.
Neaišku, kokia prasmė Šventosios uosto žemės nuomininkui būtų gilintis akvatoriją prie krantinių, jei laivybos kanalas, kol nebus įrengti molai, vis tiek neleis įplaukti į uostą bent 2–3 metrų grimzlės laivams, kurie galėtų suteikti komercinę naudą.
Kaip beperiminėsi Klaipėdos uosto tvarką Šventosios uoste, efektyvi jo veikla vis tiek galėtų prasidėti tik nuo to, kad pirmiausia turi būti įrengti Šventosios uosto molai, išgilinta akvatorija, įrengtos krantinės, numatytos Šventosios uosto komercinės veiklos sąlygos ir tada už pagrįstą kainą išnuomojama uosto žemė su krantinėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kviečia kartu išlydėti „The Tall Ships Races“ burlaivius1
Starto uostu pirmą kartą istorijoje tapusi Klaipėda, jau šiandien išlydės „The Tall Ships Races“ burlaivius. ...
-
Pirmadienį vairuotojų laukia košmaras – uždaroma Rimkų pervaža5
Nuo rytojaus, 9 val., remontui uždaroma Rimkų geležinkelio stoties pervaža. Dėl to galima drąsia prognozuoti, kad į uostamiestį vedančiuose keliuose nusidrieks automobilių spūstys. ...
-
Vietoj sporto komplekso Klaipėdoje už 20 mln. eurų iškils ledo arena30
Klaipėdoje vietoj sporto komplekso ruošiamasi statyti ledo areną. Skaičiuojama, kad jos statyba kainuos apie 20 mln. eurų. ...
-
Gelbėtojų darbo iššūkiai: merginų dėmesys, romantika ir patarimai poilsiautojams
Ilgamečio Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko sūnus Kajus Pirožnikas seka tėčio pėdomis. Vos sulaukęs šešiolikos, jis įveikė fizinės ištvermės ir psichologinius testus, nuplaukė pusę kilometro į jūrą ir parplaukė atg...
-
Trečioji „The Tall Ships Races“ diena: laivų lankymas, koncertai ir pasirengimas lenktynių startui3
Klaipėda pradeda trečiąją „The Tall Ships Races“ dieną, kurioje – burlaivių lankymas, pažintys su įgulomis, „Saulės kliošo“ ir grupės „BA“ koncertai bei pasirengimas lenktynių startui. Birželio 30-...
-
Dangės krantinę nušvietė ypatingos žvaigždės
Klaipėdoje šį savaitgalį vyksta daugybė renginių. Savo turiniu ir kokybe Jūros šventei juos bus sunku aplenkti. Vienas unikalių, visą dieną sutraukiančių būrį žiūrovų, yra Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis &b...
-
Klaipėdoje pasieniečiai mini profesinę šventę1
Šeštadienį minima Pasieniečių diena. Daugiau kaip pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų, tarnautojų ir darbuotojų birželio 29-ąją mini profesinę šventę. Pagrindiniai jos renginiai &scaron...
-
Klaipėdiečius džiugina istoriniai „The Tall Ships Races“ burlaiviai
Birželio 27-30 dienomis Klaipėdoje vieši istoriniai „The Tall Ships Races“ burlaiviai. ...
-
Uostamiestį sveikino „The Tall Ships Races“ burlaivių įgulos2
Antrąją „The Tall Ships Races“ dieną burlaivių įgulos aktyviai dalyvavo sportinėse rungtyse, varžėsi ir džiaugėsi ne tik puikiu oru, bet ir Baltijos pajūriu. Vakare 800 regatos dalyvių užliejo uostamiesčio centrines gatves. ...
-
Prie Girulių bibliotekos – netikėtumas: staiga atsirado du draudžiamieji kelio ženklai5
Girulių bibliotekininkai praėjusią savaitę sulaukė staigmenos. Prie įvažos į bibliotekos padalinio teritoriją staiga atsirado du draudžiamieji kelio ženklai. Darbuotojai su baime žvalgėsi per įstaigos langus – bene pamatys policininkus ar v...